„Infliacija kerta iš peties, kainos auga sparčiai, todėl tikėtumėmės labai taiklių ir tokių, sakykime, labai atsargiai paskaičiuotų priemonių pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams, kurie iš tiesų susiduria su tokiu plačiu kainų augimu“, – ketvirtadienį teigė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Vis dėlto tai neturėtų būti plačios priemonės, kurios apimtų visus, nes natūralu, kad tie pinigai, kurie yra Vyriausybės dispozicijoje, jie yra mūsų sumokamų mokesčių pinigai. Ir kiekvienas platus mostas ilgainiui mums sugrįš kylančiais mokesčiais“, – pridūrė ji.
Ekonomistė pabrėžia, kad vertinant bendras makroekonomines tendencijas nederėtų įsijausti į ekonominio skatinimo vaidmenį, nes ekonomikos skatinti jau nereikia – Lietuva patiria spartų ūkio atsigavimą, gerėja darbo rinkos rodikliai ir, kaip minėta, įsibėgėja infliacija.
„Kiekviena pastanga paskatinti ar vykdyti skatinančią fiskalinę politiką, tai reiškia, labai sparčiai didinti išlaidas įvairiose formose – ar tai būtų išmokos, ar atlyginimai ar panašiai – tai įlietų dar daugiau žibalo į infliacijos ugnį“, – perspėja ekonomistė.
„Todėl tą reikėtų daryti labai atsargiai. Ir artėjantis biudžetavimo laikotarpis, kuris, matyt, biurokratiniuose kuluaruose jau vyksta, bus labai jautrus būtent šitiems dalykams“, – sakė ji.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, mokesčių klausimu Lietuva taip pat turėtų neskubėti su radikaliais sprendimais, jeigu siekia tapti ekonomikos traukos centru, pritraukti talentų, sukurti ir puoselėti palankias sąlygas vietos verslui.
„Mokestinės sistemos reikšmingi koregavimai tikrai nėra tas kelias, kuriuo turėtume keliauti. O jie, istoriškai žvelgiant, tikrai yra labai dažni“, – argumentuoja I.Genytė-Pikčienė.
INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4 proc., o kitąmet numatomas 3,8 proc. vidutinis metinis vartotojų kainų augimas. Pavasarį bendrovė numatė mažesnį infliacijos augimą, – atitinkamai, 2,7 proc. šiemet ir 3,5 proc. kitąmet.
