Anot parlamentarės, šis projektas sudarytų geresnes sąlygas užtikrinti nacionalinio saugumo interesus. Įstatymo projektą Seimo narė I.Pakarklytė parengė konsultuodamasi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Ukrainos pergalė prieš agresorių yra Lietuvos nacionalinio saugumo interesas, todėl įmonių, veikiančių minimose valstybėse ir teritorijose, dalyvavimas, sudarant sandorius su viešojo sektoriaus subjektais, kelia riziką nacionaliniam saugumui“, – sako I.Pakarklytė.
Pasak politikės, įvertinus praktikoje susiklosčiusias situacijas, kai turint informacijos ar pagrįstų įtarimų, kad tam tikras verslas vykdo veiklą Rusijoje ar Baltarusijoje, ir tuo būdu tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie agresijos prieš Ukrainą finansavimo, nėra aiškaus teisinio pagrindo, kaip tokį ūkio subjektą laikyti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų ir nesudaryti su juo sandorio.
„Siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms, siūlau nustatyti papildomą kriterijų, kurį vertintų Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, priimdama sprendimą dėl sandorio ar sandorio šalies atitikimo nacionalinio saugumo interesams.
Akivaizdu, kad Rusijoje dirbančios lietuviško kapitalo įmonės moka mokesčius į biudžetą, kuris skirtas agresijai prieš Ukrainą bei kenkėjiškai veiklai Lietuvos atžvilgiu. Agresoriui mokesčius mokantys verslai negali tikėtis užsidirbti Lietuvos viešųjų pinigų“, – tikina I.Pakarklytė.
Šiems LR Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pokyčiams dar turės pritarti Seimas.
