„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 08 03 /15:07

Į prekybos centrus – tik su galimybių pasais? Prekybininkai bijo konfliktų, prašo laiko

Vyriausybė neslepia, kad, prastėjant koronaviruso situacijai Lietuvoje, ketinama plėsti galimybių paso veiklą ir ribojimus įvesti tik tiems gyventojams, kurie jo neturi. Viena iš svarstomų idėjų – į prekybos centrus leisti tik su galimybių pasais. Prekybininkai prašo valdžios nepriimti skubotų sprendimų – leisti verslui pasiruošti, o Vyriausybei atlikti namų darbus: įsitikinti, ar galimybių paso sistema atlaikys išaugusias apkrovas.
Pirkėjai lankosi prekybos centre „Ozas“
Pirkėjai lankosi prekybos centre „Ozas“ / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Didiesiems prekybos centrams atstovaujančios Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius 15min pasakojo, kad prekybininkai praėjusią savaitę buvo susitikę su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovais aptarti, kokios priemonės gali būti taikomos daugėjant koronaviruso susirgimo atvejų.

Tačiau prekybininkai pasigenda Vyriausybė konsultacijų su rinkos dalyviais, nes savo lūkesčius išsakė, tačiau informacijos apie tai, kas konkrečiai planuojama, neišgirdo – apie planus perskaitė tik žiniasklaidoje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

„Esame pasirengę prisidėti, tik priemonės turi būti proporcingos ir su tinkamu pasirengimo laiku“, – sakė M.Statulevičius.

Naujienų portalo lrytas.lt šaltinių duomenimis, svarstoma siūlyti, kad, jeigu Lietuvoje bus įvedamas trečias karantinas, į didesnes nei 1500 ar 2500 kv. metrų prekybos vietas būtų galima patekti tik su galimybių pasu, o į mažesnes, prekiaujančias būtinosiomis prekėmis, jo nebūtų reikalaujama.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kol kas neatskleidžia, į kokio dydžio prekybos vietą reikėtų galimybių paso. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis 15min sakė, kad Vyriausybė priims sprendimą ir jį pristatys.

„Ministerijos pasiūlymas neuždaryti ekonomikos ir leisti veikti prekybos ir paslaugų vietoms. Kad prekyba lauke galėtų veikti, o kur su galimybių pasu veiks, kad negaliotų griežti reikalavimai dėl atstumų ir t. t. Apie šiuos esminius dalykus kalbama“, – sakė viceministras.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė feisbuke antradienį taip pat pabrėžė, kad ministerija siūlo veikloms ir paslaugoms, vykstančioms lauke, galimybių paso netaikyti. O tų veiklų, kurioms galimybių pasas bus taikomas, neriboti jokiais kitais papildomais ribojimais, kaip atstumai, kaukės ir panašiai.

„Jeigu veiki su GP (galimybių pasu) – tiek klientams, tiek paslaugos teikėjui, turi būti visiška laisvė“, – teigė ji.

Bijo konfliktų

N.Statulevičius prognozuoja, kad jei reikalavimas į didelius prekybos centrus įeiti tik su galimybių pasais įsigaliotų, iš pradžių gali kilti chaosas, piko laiku būriuotis daug žmonių, tačiau ilgainiui pirkėjai įpras, nes su įvairiais ribojimais dėl viruso gyventojai jau išmoko gyventi.

O Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė 15min tvirtino, kad prekybininkai nerimauja dėl galimų konfliktų.

„Labai bijome konfliktų ir tiesiog riaušių, nes matome labai išaugusį konfliktų skaičių dėl kaukių dėvėjimo. Net teisininkai, advokatai siunčia raštus, kad esą neteisėtai prekybininkai prašo dėvėti kaukes, nes jas reikia dėvėti tik karantino metu, o karantinas nebeveikia, todėl pirkėjai nebenori jų nešioti“, – sakė R.Vainienė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Konferencijos akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Konferencijos akimirka

Prekybos įmonių asociacija siūlė ministerijai, kad galimybių pasas būtų privalomas tik prekybininkams, valdantiems per 10 tūkst. kv. metrų parduotuves.

Visgi verslui svarbiausia, kad Vyriausybė nepriimtų skubotų sprendimų – duotų laiko pasiruošti verslui ir pati atliktų namų darbus.

Reikės kelių šimtų darbuotojų

Didieji prekybos centrai siūlo, kad galimybių pasus tikrintų kiekvienas nuomininkas, tačiau ministerija linksta, jog pirkėjai būtų patikrinti prie įėjimo.

„Mūsų nuomone, pasirengimui turėtų būti skirta gerokai daugiau laiko, nes jei galimybių pasą turėtų tikrinti prekybos centro valdytojas prie įėjimo į prekybos centro patalpas, tai reiškia, kad 10–15 įėjimų, per kuriuos praeina apie 30–40 tūkst. žmonių per dieną, turės būti visiškai kontroliuojami – fizinė apsauga turės spręsti, ką praleisti, o ko ne. Daug nepasitenkinimo, daug būriavimosi prielaidų. Tikrai nelengvos priemonės ir iššūkiai prekybos centrams“, – mano M.Statulevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Prekybos centras „Panorama“, sušvelninus karantiną
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Prekybos centras „Panorama“, sušvelninus karantiną

Jo nuomone, reikėtų pradėti nuo pirkėjų informacinio skatinimo – per prekybos centrų radiją nuolat pranešti, kad gyventojai ruoštųsi naujai tvarkai, tikrinti galimybių pasus apsiperkant prie kasų.

„Staigus įvedimas – labai didelė apkrova prekybos tinklams, reikės pasamdyti daug naujų darbuotojų – vien mūsų asociacijos vienijamiems prekybos centrams tai kelių šimtų žmonių klausimas, kur čia ir dabar per rugpjūčio mėnesį tiek rinkoje rasti“, – svarstė M.Statulevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Galimybių pasas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Galimybių pasas

Jei šiuo metu svarstoma idėja būtų įgyvendinta, LNTPA prezidentas įžvelgia daug iššūkių ir neatsakytų klausimų – jei prekybos centro valdytojui teks prievolė tikrinti galimybių pasus, ar jis privalės tikrinti ir pirkėjo tapatybę, kad įsitikintų, ar galimybių pasas priklauso tam asmeniui. Kiti klausimai – kokie bus aiškūs kriterijai, kuriems verslams galios reikalavimas tikrinti galimybių pasus, kas kompensuos papildomus kaštus, nes verslui reikės ne tik samdyti naujų apsaugos darbuotojų, bet ir įrengti infrastruktūrą – įsigyti QR kodų tikrinimo įrenginius.

„Didelės papildomos išlaidos, nežinau, kas turėtų kompensuoti, nes tai Vyriausybės įvedamas ribojimas. Ar bus kompensuojama, ar vien prekybos centrų valdytojai turės dengti“, – svarstė M.Statulevičius.

R.Vainienė abejoja, ar apskritai galimybių paso reikalavimas padės pasiekti tikslą – apsunkinti gyvenimą nevakcinuotiems, nes sangrūdoje, kuri susidarytų dėl galimybių paso tikrinimo, daugiausiai stovėtų pirkėjai su galimybių pasais.

„Į dideles parduotuves srautai dideli, nėra taip, kad praeini ir viskas – kad ir kelias sekundes tas skanavimas vyksta. Su galimybių pasais bus nepatenkinti žmonės, nes būtent jiems teks sangrūdoje stovėti. Ar nebus taip, kad nenorėdami stovėti eilėje paskiepytieji eis į mažas parduotuves, kur galimybių paso netikrina ir visi susigrūs mažose parduotuvėse – ir turintys galimybių pasą, ir neturintys“, – klausė R.Vainienė.

Svarstė, ar atlaikys galimybių paso sistema

Jis tvirtino, kad prekybininkai prisitaikys prie naujų reikalavimų, tačiau prašė duoti laiko verslui pasiruošti – tam reikėtų bent dviejų savaičių po sprendimo priėmimo.

„Diskusijos dėl pasirengimo prasidėjo tik pastarąją savaitę, bijome, kad nebūtų priimtas sprendimas rytoj, o įsigaliotų poryt. Reikia protingo termino šiam įvedamam reikalavimui, kuris bus taikomas ilgesnį laiką“, – kalbėjo M.Statulevičius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcinacija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcinacija

Prekybininkai taip pat prašo Vyriausybės aiškiai įvardyti, nuo kokio rodiklio priklausys tiek šio reikalavimo įvedimas, tiek atlaisvinimas – ar nuo tam tikro imunizacijos laipsnio, ar atlaisvėjančių lovų skaičių.

„Reikia turėti planą ribojimams, bet ir planą atlaisvinimams“, – pabrėžė M.Statulevičius.

O kol verslas ruošis, namų darbus turi atlikti ir Vyriausybė. M.Statulevičius svarstė, ar galimybių paso sistema atlaikys tokią didelę apkrovą, nes iki šiol jis nebuvo plačiai naudojamas.

Klausimą, ar atlaikys galimybių paso sistema, kelia ir R.Vainienė, nes tektų tikrinti apie 60–70 proc. pirkėjų galimybių pasus.

„Sunkiai įsivaizduojame sveikatos posistemės galimybes, kad toks skaičius galimybių pasų būtų tikrinamas kiekvieną dieną. Ar atlaikytų dėl didelio srauto, nes būtent į maisto parduotuves susirenka daugiausiai žmonių“, – svarstė ji.

„Dabar apimtys šimteriopai išaugs – ar sistema atlaikys? Jei kils trikdžių, lūžių, bus nepasitenkinimas. Jei valstybė garantuoja, kad infrastruktūra tinkama, patikima ir nenutrūkstamai veiks, tai ir mūsų baimių bus mažiau“, – apibendrino M.Statulevičius.

V.Jurgutis teigė, kad ministerija neturi prielaidų manyti, kad technologinis galimybių paso sprendimas galėtų neatlaikyti išaugusių apkrovų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vincas Jurgutis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vincas Jurgutis

Pirmadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė informavo, kad galimybių paso galiojimas ilginamas nuo savaitės iki dviejų mėnesių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs