„Man nutarimas yra labai aiškus. Mes jau praėjusią savaitę apie tai diskutavome, kad mes kalbame apie bendrą plotą, kuris yra dokumentuotas kaip prekybos plotas, todėl visokie padalinimai ir atidalinimai, (...) kažkokios kitos manipuliacijos, mano vertinimu, yra bandymas ne apeiti nutarimą, o nutarimo pažeidimas“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjerė.
„Tai konkrečiose situacijose turi vertinti konkrečios institucijos“, – pridūrė ji.
Vyriausybė leido nuo šios savaitės atsiverti atskirą įėjimą iš lauko turinčioms parduotuvėms, kurių plotas neviršija 300 kvadratinių metrų.
Vis dėlto didesnės parduotuvės ieškojo išradingų būdų šį plotą susimažinti, atitverdamos prekybos plotą STOP juostomis, paletėmis ar plastikinėmis konstrukcijomis.
Apie tai rašėme dar pirmadienį.
Institucijos tądien nepateikė konkretaus atsakymo, ar šitokie būdai atsiverti pažeidžia dėl koronaviruso plitimo įvesto karantino sąlygas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija trečiadienį taip pat pareiškė, kad Vyriausybės nutarimas numato galimybę veikti „parduotuvėms, o ne parduotuvių dalims, kurių prekybos plotas (...) neviršija 300 kv.m“.
„Konkretus prekybos plotas konkrečiame objekte nustatomas vadovaujantis nuosavybės valdymo dokumentais. Atsakingos institucijos, kurios prižiūri karantino nutarimo sąlygų laikymąsi, turi teisę kiekvieną prekybos ploto atvejį vertinti atskirai ir priimti sprendimą dėl galimo karantino pažeidimo“, – teigiama 15min perduotame ministerijos atsakyme.
Trečiadienį taip pat paaiškėjo, kad po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos ir komentarų vėl užsidaryti nutarė statybinių prekių tinklas „MOKI-VEŽI“, kuris didžiąsias savo parduotuves skaidė į mažesnes, atitverdamas jas paletėmis ar STOP juostomis.
„Pirmadienio vakarą žiniasklaidoje pasirodžius papildomai informacijai ir komentarams iš atsakingų asmenų dėl mažmeninės prekybos organizavimo karantino metu nutarimo atnaujinimo, „MOKI-VEŽI“ įvertinę galimas grėsmes, nutarė grįžti prie prekybos nuotoliniu būdu“, – 15min persiųstame komentare nurodė tinklą valdanti įmonė.
Vis dėlto ji teigia, kad atsižvelgus į iškilusius neaiškumus po Vyriausybės nutarimo ir tai, kad konkurentai savo veiklą vykdo ir pirkėjai gali patekti į parduotuvės vidų, kreipėsi į atsakingas ministerijas su prašymu pateikti detalesnę informaciją, kaip ir kurie mažmeninės rinkos dalyviai gali vykdyti prekybą bei kokiomis sąlygomis.
Priminsime, kad gruodį sugriežtinus karantino ribojimus užsidaryti buvo priverstos dauguma ne maisto prekių parduotuvių. Visgi, nepaisant draudimų, darbą toliau tęsė didžiosios statybinių prekių parduotuvės, kaip „Depo“ ar „Senukai“, kurių pagrindinė veikla nėra prekyba maistu.
Šias parduotuves valdančių įmonių atstovai tvirtino, kad karantino laikotarpiu parduotuvėse dirba tik maisto skyriai. Tiesa, be maisto produktų, šiuose skyriuose galima įsigyti ir kitų prekių.
