Išeitinių klausimo nekomentavo
Premjerė trečiadienį spaudos konferencijoje taip pat nurodė, kad tolesni Vyriausybės sprendimai dėl to, kaip spręsti situaciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, priklausys nuo Nacionalinės saugumo komisijos, veikiančios prie Vyriausybės.
„Aš nesiimu spekuliuoti dėl terminų ir dėl konkrečių algoritmų, nes tai priklauso nuo esminių aplinkybių, kurių rezultatas man dabar nėra žinomas. Ta aplinkybė yra Nacionalinio saugumo komisija, kuri nagrinėja sandorį susisiekimo ministro prašymu. Komisijos sprendimai bus šiais metais, bet kokie jie bus, negaliu atsakyti, nes nežinau, ką komisija nuspręs. Nenorėčiau sudaryti vaizdo, kad kas nors yra iš anksto nuspręsta“, – žurnalistams trečiadienį sakė I.Šimonytė.
Premjerė tvirtino, kad Nacionalinio saugumo komisijos sprendimai „tikrai bus priimti šiais metais“, o tai reiškia, kad reikalingi kiti Seimo ar Vyriausybės sprendimai galėtų būti padaryti iki sausio 31 dienos.
Tuo metu sprendimas atleisti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą, anot premjerės, turi daug pagrindo.
„Valdyba informavo, kad bus sutartas konkretus terminas, kada vadovas nebedirbs, tai būtų gerai, kad tie susitarimai būtų paskelbti kaip įmanoma greičiau. Aš vertinu, kad tai, ką vakar valdyba padarė, yra sprendimas, kuris turi labai daug pagrindo“, – sakė I.Šimonytė.
Paklausus, ar M.Bartuška nusipelno išeitinių kompensacijų ir kokio dydžio, I.Šimonytė atsakė, kad šių dalykų ji nesprendžia ir komentuoti nenorėtų.
„Vyriausybė nėra akcijų valdytoja. Manau, kad vadovo atsakomybė už įmonės veiklą yra svarbi, nepriklausomas valdybas kaip valdymo sudėtinę dalį labai vertiname. Norėtųsi, kad ir šioje situacijoje visos aplinkybės būtų įvertintos tokios, kokios yra, o ne tik dalis jų“, – tvirtino premjerė.
Sutinka ne su visais valdybos teiginiais
Tačiau premjerė tvirtino sutinkanti ne su viskuo, ką paskelbė valdyba.
„Vienas iš esminių dalykų, kuris vakar nebuvo paminėtas, kad akcinė bendrovė, kuri yra įmonė, veikianti rinkoje, turinti nepriklausomą valdybą ir į kurios kasdienį darbą ministrai ir Vyriausybė nesikiša, turi akcininką, kuris turi lūkesčių. Ir tie lūkesčiai paprastai suformuojami lūkesčių laiške. Laiške, kurį gavo bendrovė iš Susisiekimo ministerijos 2020 metais, labai aiškiai nurodyta, kad akcininkas tikisi, kad įmonė veiks griežtai laikydamasi nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo“, – sakė premjerė.
Trečiadienį „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas paskelbė, kad išklausius įmonės vadovų, padaryta išvada, jog tokia rizikinga situacija susidarė dėl to, kad net ir šiuo metu, anot jo, yra pakankamai didelis neatitikimas tarp politinės valios ir teisinių instrumentų ją įgyvendinti.
Komentuodama įvardytą „komunikacinį neaiškumą“, kai galbūt nebuvo aišku, kokia šiuo klausimu yra akcininko valia, premjerė pastebėjo, kad atrodo, jog pirmiausia buvo atliktas sutarties pakeitimas, kuris dabar supaprastinamas iki galimybės gauti avansą, nors iš tiesų buvo sudėtingesnis, o tik vėliau buvo aiškinamasi, kokia akcininko nuomonė.
„Yra svarbių aplinkybių ir sutinku su konstatavimu, kad įmonei padaryta reputacinė žala ir kad buvo nesuvaldyta situacija įmonės lygiu. Bet nesutikčiau su bandymu pateikti šios problemos kaip teisinės bazinės ir politinių lūkesčių nesuderinamumo. Teisinės bazės bent jau nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu tikrai Lietuvoje pakanka“, – nurodė Vyriausybės vadovė.
Skandalingas „Belaruskalij“ avansas
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų sankcionuota Baltarusijos režimo valdoma trąšų gamintoja „Belaruskalij“ lapkritį, artėjant sankcijų įsigaliojimo datai, valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“, nuo 2018 metų vežantiems šią produkciją į Klaipėdos uostą, pervedė avansą.
Šis avansas įstūmė „Lietuvos geležinkelius“ į sudėtingą situaciją, nes „Belaruskalij“ apmokėjo už trąšų vežimą beveik trims mėnesiams į priekį. Antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas pranešė, kad įmonės generalinis direktorius Mantas Bartuška palieka pareigas.
K.Šliužas taip pat įvardijo, kad apie „Lietuvos geležinkelių“ priimtą avansinį mokėjimą valdyba sužinojo lapkričio 16 dieną, tačiau sprendimas jį grąžinti buvo priimtas gruodžio 7 d., t. y. diena prieš įsigaliojant sankcijoms.
Kelių savaičių delsimą jis aiškino tuo, kad avanso grąžinimas iš karto potencialiai galėtų būti traktuojamas kaip atsisakymas vykdyti sutartį ir tai užtrauktų nemažą žalą įmonei.
