Keliasdešimties Darbo kodekso straipsnių pataisos Seime vienbalsiai buvo priimtos gegužės 21 dieną, jas jau pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda.
Be kitų pataisymų, kodeksas papildytas nuostata, kad į konkursines pareigybes asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį, iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas vadovas ar kitas darbuotojas. Terminuota sutartis turėtų tęstis ne ilgiau nei vienus metus.
Ši nuostata galioja biudžetinėms įstaigoms, kurios nevykdo viešojo administravimo ar statutinių funkcijų. Šių įstaigų darbo santykius detalizuoja kiti įstatymai, – 15min sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.
Taigi, Darbo kodekso pataisa galioja, pavyzdžiui, globos įstaigoms, kultūros centrams ar mokykloms, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms.
Šie pokyčiai aktualūs ne tik vadovaujančias pareigas užimantiems žmonėms, bet ir visiems kitiems, kurių pareigos yra konkursinės dėl joms užimti reikalingų specifinių gebėjimų ar ypatingų intelekto, fizinių, sveikatos ar kitų reikalavimų.
Pataisa įsigalios jau rugpjūtį.
Galimybė įdarbinti savus?
Apie pataisą 15min prabilęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas pareiškė, kad ji gali būti skirta į valstybines įstaigas ir įmones įdarbinti „savus“ vadovus.
Nuo 2017 metų direkcijai vadovaujantis V.Andrejevas bus atleistas iš pareigų rugsėjį, kai direkcija bus pertvarkyta į valstybės įmonę.
Nuolatinio vadovo šiuo metu neturi Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, „Oro navigacija“, rodo 15min surinkti duomenys. Be nuolatinio vadovo yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bet į šias pareigas konkursą laimėjo ir tikrinimo procedūras šiuo metu praeina Algis Latakas.
Vadovo formaliai nuo rugsėjo neturės ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, nes taps valstybės įmone pagal gegužės pabaigoje Seimo priimtą įstatymą.
„Nereikia konkurso tam, kad priimtum vadovą į valstybės įmonę, vadinasi, bet kas iš gatvės galės juo tapti“, –15min sakė V.Andrejevas.
„Tai iš tiesų įstatymai Lietuvoje kartais priimami tam, kad būtų pakeisti nepatogūs vadovai. Ir čia eina kalba ne tik apie valstybės, bet ir savivaldybių įmones“, – pridūrė jis.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius kol kas nekomentavo padėties Kelių direkcijoje ir teigė, kad šios savaitės pradžioje atsakys į klausimus, susijusius su įstaigos pertvarka ir pokyčiais vadovybėje.
Visgi jis 15min patikino, jog dar iki rugsėjo bandys organizuoti konkursą, kad Kelių direkcijai tapus valstybės įmone ši jau turėtų nuolatinį vadovą.
„Visus su reorganizacija susijusius klausimus stengsimės išspręsti kuo greičiau“, – teigė ministras.
Prezidentas: saugiklių pakanka
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad pataisą siūlė siekdama spręsti laikinai jiems nepriklausančias pareigas einančių žmonių darbo krūvio klausimus ir užtikrinti, jog laikini vadovai neužsibūtų postuose.
Prezidento Gitano Nausėdos atstovas sako, kad pataisoje numatyta pakankamai saugiklių rizikoms išvengti. Pakeitimui neprieštaravo ir vienbalsiai Darbo kodekso pataisas priėmę parlamentarai, nors kai kurie jų pabrėžia, kad net ir geriausius įstatymus galima išnaudoti piktiems kėslams įgyvendinti.
Ten vienu metu gal 30 Darbo kodekso straipsnių buvo keičiama, tai tokiais atvejais įkišti vieną ar kitą bombikę visada galima
Ministro Lino Kukuraičio atstovė pabrėžė, kad Darbo kodekso pataisa apibrėžia ne tik į vadovaujančias pareigas, bet ir kitas pareigybes.
„Konkursai tikrai įneša skaidrumo, bet atsirinkti darbuotoją greitai yra labai sudėtingas uždavinys, nes viešasis sektorius nėra itin patrauklus, o ilgai remtis pavadavimais nėra efektyvu. Juk pavaduojančiam asmeniui jo pirminių darbų nuo to nesumažėja, para netampa ilgesnė“, – 15min sakė E.Samoškaitė.
Ji tvirtino, kad Darbo kodekso pataisa siekiama užtikrinti, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, netektų pavaduoti kitų asmenų pernelyg ilgai.
Vis dėlto, nepavykus per metus rasti darbuotojo ar vadovo, būtų grįžta prie dabar esančios praktikos paskiri laikinai einantį pareigas žmogų.
„Jei per vienus metus neišsirenka pagal konkursą darbuotojo, tada terminuota sutartis nebegali būti tęsiama ir turi būti paskiriamas asmuo, kuris pavaduoja nesantį darbuotoją ar vadovą“, – teigė ministro patarėja.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis 15min sakė, kad vertindamas Darbo kodekso pakeitimus šalies vadovas atsižvelgė į tai, jog jais siekiama spręsti labai aktualią praktinę viešojo sektoriaus problemą – vis labiau jaučiamą darbuotojų trūkumą, keletą mėnesių ar dar ilgiau trunkančius konkursus.
„Kartais tokie konkursai ir visai neįvyksta, o tuo laikotarpiu organizacijos neturi vadovų ir kitų itin svarbių darbuotojų. Tai neigiamai įtakoja organizacijos veiklą, kyla rizika jos veiklos tęstinumui ir efektyvumui.
Ilgalaikiai pavadavimai išbalansuoja darbo krūvius, mažina motyvaciją, o neapibrėžtumas neigiamai veikia organizacijų mikroklimatą“, – teigė A.Bubnelis.
Pasak jo, dabartinėse pataisose numatyti reikiami saugikliai, susiję su tuo, kad be konkurso žmogus į pareigas galės būti priimtas tik vieniems metams.
Anot A.Bubnelio, prezidentui taip pat itin svarbu, kad šie Darbo kodekso pakeitimai buvo suderinti su socialiniais partneriais – Trišale taryba.
„Prezidentas gerbia socialinio dialogo partnerių poziciją. Šis pakeitimas turi būti vertinamas kaip papildoma priemonė viešojo sektoriaus organizacijoms spręsti laikiną darbuotojų trūkumo klausimą, jis nepakeičia reikalavimo į nuolatines pareigas vadovą ar darbuotoją skirti konkurso būdu“, – kalbėjo prezidento atstovas spaudai.
Parlamentarams priimant Darbo kodekso pataisas labiau rūpėjo kitos nuostatos, ypač naujovė, susijusi su laikino įdarbinimo įmonėmis.
Opozicinių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas teigė, kad dėl aptariamo 41 kodekso straipsnio niekas nekėlė abejonių ir „povandeninių grėsmių nematė“, įskaitant profesines sąjungas, pritarusias projektui Trišalėje taryboje.
A.Sysas sakė, kad vis dėlto atleidžiamo Kelių direkcijos vadovo įvardytos rizikos paskatins parlamentarus nuo rugpjūčio labiau stebėti, kas vyksta nuolatinių vadovų neturinčiose įstaigose ir įmonėse.
„Bet kokia Darbo kodekso ar įstatymo nuostata galima pasinaudoti. Jeigu yra blogi tikslai, net ir geriausią įstatymą galima apeiti“, – 15min sakė parlamentaras.
„Ten vienu metu gal 30 Darbo kodekso straipsnių buvo keičiama, tai tokiais atvejais įkišti vieną ar kitą bombikę visada galima“, – pridūrė jis.
„Amžinieji laikinieji vadovai“
Organizacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius taip pat teigia, kad minėta Darbo kodekso pataisa gali padėti atsikratyti „amžinų laikinųjų vadovų“.
„Jeigu jau „lepas“ (laikinai einantis pareigas vadovas – 15min), tai tada jau geriau turėti apsibrėžtą laikotarpį, kada jis gali vadovauti, nes tiek mūsų, tiek kaimyninių šalių valdžios mėgsta tą laikinumą, kuris galioja neribotą laiką“, – 15min sakė ekspertas.
Jis pridūrė, kad vienų metų terminuotos sutarties laikotarpį tikrai dar galima trumpinti, nes konkursus įmanoma surengti ir greičiau.
„Jeigu jūs pasikalbėtumėte su vadovų atrankos specialistu, tai jums gali galvą guldyti, kad per pusę metų suras bet kokį vadovą bet kokiai įmonei“, – teigė R.Ambrazevičius.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad net valstybės valdomoms įmonėms ne visada reikėtų konkursų į vadovų pareigas, jeigu ji veiklą vykdo skaidriai ir joje yra efektyvi ir skaidri „pamainumo planavimo“ (angl. Succession planning) sistema, kai organizacijoje ruošiamos galimos pamainos vadovui, jeigu jis staiga nuspręstų keisti darbą, pašlytų sveikata ar netgi žūtų kokioje nors nelaimėje.
Pasak R.Ambrazevičiaus, ši sistema gerai suveikė „Klaipėdos naftoje“, kur jis dirbo valdybos nariu. 2014 metais baigiant įgyvendinti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, tuometis įmonės vadovas Rokas Masiulis netikėtai buvo paskirtas energetikos ministru, o „Klaipėdos naftai“ skubiai reikėjo naujo vadovo, gerai pažįstančio įmonę iš vidaus.
„Jeigu mes pradėtume procedūrą, viešą konkursą, gal mes ir surastume. Bet tikrai ne per tą laikotarpį, per kurį reikėjo surasti, kad baigtume įgyvendinti projektą, nes nespėję būtume pažeidė specialųjį įstatymą“, – tvirtino valdysenos ekspertas.
Tokiu būdu „Klaipėdos naftos“ vadovu tapo Mantas Bartuška, iki tol ėjęs įmonės Finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas.
„Mums reikėjo staigiai turėti generalinį ir mes tą sprendimą telefonu priėmėme iš esmės per pusę valandos“, – teigė R.Ambrazevičius.