„Kas liečia „Foxpay“, remiantis viešai skelbiama Lietuvos banko informacija, licencijos panaikinimas buvo motyvuotas „vidaus kontrolės tinkamu neužtikrinimu“, „valdymo narių, neatsakingų už pinigų plovimo prevenciją, įtraukimu į pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo sritį“, „neužtikrintu tinkamu klientų tapatybės nustatymu“ ir „neužtikrintu individualios rizikos vertinimu“.
Taigi, nėra nustatyta, kad „Foxpay“, UAB, būtų padariusi žalą ar kad dėl „Foxpay“, UAB veiklos būtų nukentėję asmenys. Taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl įmonės kaltės buvo legalizuoti neteisėtos kilmės pinigai. Pats Lietuvos bankas buvo paskyręs „Foxpay“, UAB, laikinąjį atstovą, kuris turėjo prižiūrėti įmonės veiklą ir užtikrinti, kad nebūtų atlikta jokių pažeidimų. Niekur nematėme jokių komentarų iš Lietuvos banko apie tai, kad laikinasis atstovas būtų nustatęs „Foxpay“, UAB, veiklos pažeidimus.
Visi Lietuvos banko nurodyti licencijos panaikinimo motyvai iš esmės yra administracinio pobūdžio, procedūriniai, t. y. susiję su atitinkamų tvarkų nepatvirtinimu ar netinkamu jų įgyvendinimu. Tačiau standartas, kurį šiuo atveju pritaikė Lietuvos bankas, mano vertinimu, yra nepasiekiamas fintech įmonėms ir jį gali įgyvendinti tik didelės tarptautinės korporacijos, turinčios galimybes ir išteklius suburti bei pasamdyti itin dideles komandas.
Kita vertus, žinau, kad Lietuvos banko posėdis dėl „Foxpay“ licencijos buvo surengtas 2024 m. lapkričio 21 d., o licencijos panaikinimo sprendimas buvo priimtas jau 2024 m. lapkričio 22 d. Kyla klausimas, kam buvo reikalingas posėdis, jei sprendimas buvo aiškus dar prieš posėdį? Kam reikėjo imituoti visą šį „Foxpay“, UAB, tikrinimo ir tyrimo procesą? Kodėl nebuvo tiesiog pranešta, kad „Foxpay“ yra nepageidaujama ir turi uždaryti savo veiklą jau tada, kai Lietuvos bankas susirinko pirminę informaciją?
Toks Lietuvos banko sprendimo delsimas sukėlė didelę žalą, nes „Foxpay“ teko patirti reikšmingus nuostolius dėl ilgai trukusio proceso, vykdant nuostolingą veiklą dėl Lietuvos banko taikytų veiklos ribojimų, išlaikant darbuotojus, kurių iš esmės nebuvo galima atleisti dėl licencijai taikomų reikalavimų, samdant teisininkus, mokant itin didelį atlyginimą tam pačiam Lietuvos banko paskirtam laikinam administratoriui, išlaikant patalpas ir t. t.“, – komentare rašė verslininkė.
I.Trinkūnaitė Lietuvos institucijas apkaltino padarius neatitaisomą žalą visai įmonių grupei.
„Kaip startuolis ir fintech įmonių grupė siekėme sukurti konkurenciją tradiciniams bankams ir turėjome potencialą tapti lietuvių kilmės finansų sektoriaus lyderiu, panašiu į „Revolut“.
Tačiau šiuo metu valstybinės institucijos šią viziją sužlugdė ir padarė didelę bei neatitaisomą žalą ne tik „Foxpay“, bet ir mūsų puoselėtam „iSun Lithuania“ kompetencijų centrui. Visa tai buvo atlikta plačiai išmarketinguotais tyrimais ir kaltinimais, nesulaukus teismo verdikto.
Aš kaipmat buvau pripažinta neatitinkanti Nacionalinio Saugumo interesų ir to pasekoje negalinti vadovauti ar valdyti jokių strateginiu objektu ar įmonių, kas apima tiek finansines, tiek IT įmones.
Trumpai tariant, vienu sprendimu vyriausybė atleido 200 darbuotojų ir uždarė verslą Lietuvoje. Visa tai, ką aš ir komanda kūrėme 8 metus. Mano valdoma „iSun“ įmonių grupė Lietuvoje buvo sukūrusi apie 200 gerai apmokamų darbo vietų, bendras darbo užmokesčio fondas per mėnesį sudarė apie 1 milijoną eurų, iš kurių nemaža dalis buvo sumokama valstybei. Buvome konkurencingi tiek algomis, tiek darbo sąlygomis, tiek inovacijomis finansų ir IT sektoriuose.
Deja, galbūt buvome per daug nepatogūs ir neįvertinome, kad pasinaudojus Vilhelmo praeitimi bei siejant ją su Mindaugo Navicko sutuoktinės Monikos Navickienės dalyvavimu politikoje, galime tapti taikiniais tiek konkurentų, tiek politinių oponentų interesams“, – teigė I.Trinkūnaitė.
Verslininkė pasidalijo ir savo požiūriu, koks signalas šiuo sprendimu siunčiamas Lietuvos fintech įmonėms.
„Galime tik stebėtis, kad ilgą laiką Lietuva kvietė steigti fintech įmones, motyvuodama palankia reguliavimo aplinka ir bendradarbiaujančia priežiūros institucija. Tačiau šiuo metu Lietuvos banko vykdomi tyrimai fintech įmonių atžvilgiu, mano vertinimu, liudija, jog yra taikomi neproporcingai griežti ir selektyvūs standartai. Tai taip pat rodo, jog Lietuva nėra suinteresuota didesne konkurencija finansų sektoriuje“, – teigė ji.
Anot I.Trinkūnaitės, ligoninių, poliklinikų ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų patirtis, kurios naudojosi „Foxpay“ terminalais patirtis atskleidė rimtus sunkumus dėl atsiskaitymo už paslaugas.
„Mano vertinimu, šiuo metu viešumoje vyksta lenktynės tarp teisėsaugos institucijų, Lietuvos banko ir kai kurių politikų dėl žiniasklaidos dėmesio pasinaudojant „Foxpay“ kilusiu skandalu. Susidaro įspūdis, kad institucijos siekia užsitikrinti viešą įvaizdį mano ir mano aplinkos privatumo ir teisių sąskaita, tačiau iš esmės ir tie patys eskaluojami naratyvai yra klaidingi. Tas pats Lietuvos bankas viešai iškomunikavo, kad sprendimas naikinti „Foxpay“ licenciją nesukels neigiamų pasekmių visuomenei. Tai gražus teiginys, tačiau jis neatitinka realybės. Kaip rodo ligoninių, poliklinikų ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų patirtis, kurios naudojosi „Foxpay“ terminalais, susiduriama su rimtais sunkumais dėl atsiskaitymo už paslaugas. Viso to buvo galima išvengti, jei Lietuvos bankas būtų pritaikęs tam tikrus veiklos ribojimus, o ne panaikinęs licenciją“, – komentare teigė I.Trinkūnaitė.
Ji taip pat pažymėjo, jog nuo pat pradžių buvo pasirengusi įvykdyti visus Lietuvos banko keliamus reikalavimus ir savanoriškai norėjo perleisti „Foxpay“ akcijas.
„Toks buvo mano pasiūlymas, ir ši pozicija buvo pateikta Lietuvos bankui. Nesuvokiu, kodėl reikėjo sužlugdyti darbo vietas sukūrusią įmonę, kuri teikė veikiančias ir visuomenei reikalingas paslaugas. Buvo ne vienas investuotojas, norėjęs įsigyti „Foxpay“ akcijas, tačiau visi jie reikalavo teisinio užtikrinimo, kad įmonė galės tęsti veiklą. Tuo tarpu darbuotojams parduotų 9% akcijų likimas šiame etape nėra aiškus. Mano nuomone, Lietuvos bankas nenorėjo bendradarbiauti ir tik kartojo, kad viskas bus sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Man, kaip investuotojai, tai yra nesuprantamas požiūris.
Šiuo metu nieko neliko, tik svarstyti kreipimąsi į teismą dėl Lietuvos banko sprendimo“, – teigė ji.
Elektroninių pinigų įstaigos licenciją „Foxpay“ įmonei panaikinęs Lietuvos bankas pabrėžia, kad tyrimo metu „Foxpay“ veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų nustatyta visose tikrintose srityse.
Tyrimas nustatė, kad „Foxpay“ kontroliuojanti akcininkė Ieva Trinkūnaitė neatitinka akcininkams keliamų teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos banko teigimu, „Foxpay“ pažeidė ir pagrindinius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) reikalavimus.