Viešos konsultacijos metu jie pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl metodikos būtina įvertinti galimą neigiamą pakeitimų poveikį Lietuvos kapitalo rinkai bei investuotojų lūkesčiams, taip pat užtikrinti tvarų ESO įsiskolinimo lygį.
73 proc. „Ignitis grupės“ akcijų valdanti Finansų ministerija pabrėžia, kad siūlomi reguliavimo pokyčiai turės neigiamą poveikį grupės veiklai ir jos tvarumui.
„Siūlomas teisinis reglamentavimas reikšmingai neigiamai paveiks pagrindinio akcininko (valstybės) lūkesčių įgyvendinimą bei sukels riziką dėl Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei kituose šalies strateginiuose dokumentuose numatytų tikslų, kuriuos įgyvendina grupė“, – rašoma Finansų ministerijos rašte.
Jame pažymima, kad ESO reguliuojama veikla ir jos turtas yra kertinė Lietuvos elektros tinklų skirstymo infrastruktūra, todėl ESO finansiniai bei veiklos rodikliai turi užtikrinti investicijų finansavimą rinkoje ir išlaikyti tvarius veiklos rodiklius be valstybės paramos.
„Siūlomas reguliavimas kelia riziką peržengti tarptautinėje praktikoje priimtiną grupės užskolinimo lygį, kas sąlygotų reguliuojamų paslaugų brangimą ir investicijų stabdymą“, – tvirtina ministerija.
Jos teigimu, pirminė rinkos dalyvių reakcija Vilniaus ir Londono akcijų biržose leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nutarimai turės reikšmingos įtakos ir Lietuvos investicinei aplinkai.
„Tai gali būti laikoma Lietuvos investicinės aplinkos nenuoseklumu bei lemti investuotojų pasitikėjimo praradimą. Dėl to ne tik brangtų skolinto ir nuosavo kapitalo kaštai šalies įmonėms, bet ir būtų padaryta didelė žala Vyriausybės planams spartinti šalies kapitalo rinkos plėtrą“, – pabrėžia ministerija.
Antras didžiausias „Ignitis grupės“ akcininkas – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pažymi, kad priimant sprendimus dėl metodologijos būtina įvertinti, kokias tai turės komercines pasekmes „Ignitis grupei“, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama „Nasdaq“ Vilniaus ir Londono biržose.
„Mus neramina, kad siūlomi pakeitimai pastebimai padidins grupės kapitalo kainą (...), kad kai kuriuos pakeitimus ketinama taikyti atgaline data, kas, mūsų nuomone, turės neigiamos įtakos investuotojų pasitikėjimui Lietuvos investicinio klimato stabilumu ir patrauklumu“, – rašoma ERPB rašte, kurį pasirašė banko vadovas Baltijos šalims Ianas Brownas.
Mus neramina, kad siūlomi pakeitimai pastebimai padidins grupės kapitalo kainą.
ERPB pabrėžia, kad banko sprendimas dalyvauti pernai vykusiame „Ignitis grupės“ pirminiame viešajame akcijų platinime (IPO) buvo priimtas tikintis, kad Lietuvos reguliavimas yra stabilus ir prognozuojamas, o tai svarbu ir ateityje siekiant pritraukti papildomo kapitalo į „Ignitis grupę“, energetikos ar kitus reguliuojamus šalies verslo sektorius.
„Dėl to reguliacinės tvarkos pakeitimai, ypač taikomi atgaline data, nepakankamai atsižvelgiant į komercinius lūkesčius, gali pakirsti investuotojų pasitikėjimą Lietuva“, – rašoma ERPB rašte.
„Nasdaq“ Vilniaus birža pažymi, kad „Ignitis grupei“ rugsėjo 17 dieną viešai informavus apie VERT siūlomus metodikos pakeitimus, per kelias dienas bendrovės rinkos vertė nukrito daugiau kaip 11 proc. – apie 175 mln. eurų.
„Toks grupės akcijų vertės kritimas (...) sukėlė nuogąstavimus ir diskusijas tarp rinkos ekspertų dėl reguliacinių rizikų ir neigiamų pasekmių kapitalo rinkai ir investuotojams. Pavyzdžiui, viena didžiausių tarptautinių finansinių institucijų „Bank of America Merryl Lynch“, stebinti grupės akciją, pakoregavo jos įvertį ir rekomendaciją pakeitė į „parduoti“, – rašo „Nasdaq“ Vilniaus biržos prezidentas Saulius Malinauskas.
Jis pabrėžia, kad „Ignitis grupės“ IPO buvo siekiama ne tik pritraukti kapitalo, bet ir padaryti teigiamą postūmį plėtojant Lietuvos kapitalo rinką, pasitikėjimą šia rinka ir jos reguliacine aplinka, didinti Lietuvos patrauklumą ir matomumą tarp investuotojų.
„Investuotojų lūkesčiai dėl teisinio neapibrėžtumo ir padidėjusios reguliacinės rizikos gali keistis ne tik investuojant į grupės akcijas, bet ir į kitų Lietuvos bendrovių akcijas“, – rašoma S.Malinausko rašte.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pabrėžia, kad pakeitimai turės įtakos ir Lietuvos gyventojams, kurie savo pensijų lėšas kaupia fonduose.
„VERT siūlomi pokyčiai neigiamai paveiktų Lietuvos pensijų fondų vertę ir atitinkamai kaupiančiųjų sukaupto turto vertę“, – rašoma LIPFA rašte.
VERT pirmininkas Renatas Pocius BNS anksčiau sakė, kad siūlomais metodikos pakeitimais siekiama užtikrinti ilgalaikes investicijas į skirstymo tinklą. Anot jo, siūloma nuostata, kad visos trūkstamos lėšos, reikalingos tinklo atnaujinimui, galėtų būti įtraukiamos į tarifą, tačiau kartu siekiama išlaikyti ir balansą tarp vartotojų ir bendrovės ar jos akcininko lėšomis finansuojamų investicijų.
„Ignitis grupės“ preliminariais vertinimais, jei VERT patvirtintų projektą, ESO reguliuojamo turto vertė sumažėtų 350–400 mln. eurų, nes kartu numatoma keisti ir elektros sektoriuje taikomo Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelį, jį iš esmės priartinant prie investicijų grąžos ir nusidėvėjimo skaičiavimo remiantis ilgalaikio materialaus turto istorine įsigijimo verte.
Anot „Ignitis grupės“, vertinant 2016–2021 metų rezultatus, tuomet apskaičiuota investicijų grąža ir nusidėvėjimas turėtų būti pakoreguotas iki sumos, apskaičiuotos pagal faktines šio laikotarpio investicijų apimtis, tai yra iki turto istorinės įsigijimo vertės.
„Preliminariu vertinimu, tokio perskaičiavimo įtaka (suma, kuria būtų mažinamas ESO ateityje nustatomas reguliuojamos veiklos pajamų lygis) sudarytų apie 160 mln. eurų (apie 32 mln. eurų kasmet – BNS)“, – nurodo „Ignitis grupė“.
„Ignitis grupės“ teigimu, projekte siūloma įvesti papildomą dedamąją, skirtą būtinai investicijų į pagrindinių ir pagalbinių tinklo elementų atstatymą apimčiai, ji galėtų atsverti apie pusę neigiamos siūlomų pakeitimų įtakos.
