Prieš trejetą metų įvykusi II pakopos pensijų kaupimo reforma leido neterminuotai sustabdyti aktyvų kaupimą tiems pensijų fondų dalyviams, kurie dėl teisinio reguliavimo pokyčių norėjo padaryti pauzę.
Bet kuris asmuo, kuris iki 2019 m. birželio 30 d. kaupė arba buvo įtrauktas į kaupimą, galėjo atsisakyti kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose. Skaičiuojama, kad tokį sprendimą tuo metu pasirinko apie 200 tūkst. žmonių, iš jų apie 60 tūkst. įtrauktų naujai.
Nuo sausio 11 d. jie pakartotinai bus įtraukti į pensijų kaupimo sistemą, tačiau ir iki birželio 30 d. vėl galės atsisakyti tai daryti. Tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek kitos įvairios institucijos šiuos žmones nori paskatinti grįžti.
Pagal galiojančią tvarką, pilnamečiai dirbantys asmenys, kuriems 2022 m. sausio 2 d. buvo iki 40 metų, kas metus yra įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Į sistemą įtraukiami tiek samdomą, tiek individualų darbą dirbantys asmenys.
Per pusmetį šie naujai įtraukti gyventojai galės apsispręsti dėl tolesnio dalyvavimo II pakopos pensijų kaupimo sistemoje.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas kalbėjo, kad dabar yra laikas priimti sprendimą, kuris turės ilgalaikių pasekmių. „Automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą vienokia ar kitokia forma yra tendencija, kuri nepaisant paskutinių pokyčių ir toliau pripažįstama kaip būtina“, – sakė viceministras.
Jis teigė, kad galimybės II pakopos fonduose kaupiantiems asmenims grįžti į „Sodros“ sistemą ateityje greičiausiai nebus. „Istoriškai galimybės grįžti jau buvo sudarytos du kartus. Tokiu planų vėl reformuoti ir leisti ar neleisti grįžti mes neturime. Būtų neatsakinga vėl jaukti sistemą“, – sakė A.Bitinas.
„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė teigė, kad asmenys žinutes apie įtraukimą į II pakopos pensijų sistemas gaus nuo sausio 11 d. Ji ragino gyventojus pasitikrinti dėl įtraukimo „Sodros“ paskyroje elektroninėje svetainėje.
Jei bus matoma, kad asmuo neperskaitė elektroninio pranešimo, jiems bus siunčiami registruoti laiškai nurodytu adresu. D.Gerulytė ragino gyventojus iš anksto pasitikrinti, ar jie „Sodrai“ yra nurodę teisingą namų adresą.
„Jauniems žmonėms iki 40 metų primenama ir raginama kaupti. Labai svarbu žmogaus apsisprendimas, kad jis įsivertintų galimybes ir apsispręstų. Jei žmogus nieko nedaro, jis bus įtraukiamas ir jam atsitiktine tvarka parinktas fondas“, – kartojo A.Bitinas, pabrėždamas, kad proaktyviai besielgiantys būsimieji kaupėjai gali patys pasirinkti jiems aktualiausią fondą.
Kiekvienas, skiriantis 3 proc. nuo savo atlyginimo II pakopos pensijų kaupimui, iš valstybės į savo pensijos sąskaitą 2022 m. gaus 21,59 eurus per mėnesį arba 259 eurus per metus.
Tuo tarpu pasirinkusiems kaupimui skirti 2,7 proc. valstybė kas mėnesį perves po 17,28 euro.
Lietuvos banko atstovė: ar 400 eurų užteks oriai pensijai?
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorė Rūta Merkevičiūtė pabrėžė, kad šiuo metu 100 darbingo amžiaus žmonių išlaiko apie 30 pensinio amžiaus žmonių. Prognozuojama, kad 2060 m. darbuotojai išlaikys jau 63 pensininkus.
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį darbo stažą, šiandien siekia 400,97 eurų. „Tai reiškia, kad ta našta, jei žmogus nepradeda galvoti kaip kaupti, apart valstybinio socialinio draudimo, tampa dar didesnė. Šnekame apie tai, ar 400 eurų suma, kuri po keliasdešimt metų gali būti kitokia, bus pakankama gyventi oriai sulaukus pensinio amžiaus“, – kalbėjo ji.
R.Markevičiūtė pridūrė, kad vidutiniškai asmenys, išėję į pensiją 65 metų, dar pragyvena apie 15 metų. Taip ji replikavo į skeptikų teiginius, kad kaupiantys pensijų pakopose negalės šiomis lėšomis pasinaudoti senatvėje.
Skaičiuojama, kad papildomai fonduose nekaupiantys asmenys galėtų tikėtis gauti apie 30 proc. buvusio atlyginimo. Jį išmokėtų „Sodra“. II pakopa teoriškai turėtų išmokamą pensiją pakelti iki 50 proc. nuo buvusio uždarbio, o III pensijų kaupimo pakopų priemonės asmens pensiją turėtų kilstelėti dar iki 80 proc. nuo darbo užmokesčio.
Pensijų fondų vidutinė metinė grąža pernai – didžiausia istoriškai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis sakė, kad pernai pensijų fondų grąža nuo jų veiklos Lietuvoje pradžios buvo didžiausia ir vidutiniškai siekė 21 proc. Tuo tarpu nuo gyvenimo ciklo fondų – modelis, kai konkretaus tipo fondas parenkamas pagal kaupiančiojo amžių – veiklos pradžios, vidutinė grąža siekė apie 50 proc.
„Rezultatai turėtų džiuginti tuos, kurie kaupia. Laimi ir laimėjo tie, kurie nesiblaško ir tęsia kaupimą. Tie, kurie 2019 m. nusprendė nebevesti naujų savo įmokų ar savo sukauptą turtą grąžinti į „Sodrą“, prarado“, – sakė T.Gudaitis.
LIPFA skelbia sukūrusi skaičiuoklę, kuri apskaičiuotų, ar sprendimas stabdyti kaupimą pasiteisino. Skaičiuoklę galima rasti asociacijos puslapyje. „Manome, kad tokia skaičiuoklė turėtų nuimti emocinius sprendimus“, – aiškino jis.
