Vienas iš naujoviško pirkinių maišelių panaudojimo iniciatorių – prekybos tinklas „Iki“. Šią savaitę tinklas pristatė kalėdiniais raštais papuoštus popierinius maišelius, kuriuos galima panaudoti kaip dekoro priemonę dovanoms pakuoti.
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad maišeliai pagaminti iš 50 proc. perdirbto popieriaus, o jų raštai išmarginti aplinkai draugiškais vandens pagrindo dažais.
„Viena iš mūsų prekybos tinklo strateginių krypčių – tvarumas, todėl ir per šventes nepamirštame jo“, – sprendimą aiškino tinklo atstovė.
Panašių pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Štai elektroninė maisto ir kasdieninių maisto prekių parduotuvė „Barbora“ pirkėjams pateikia instrukciją, kaip panaudoti kartu su prekėmis gautus maišelius – pasigaminti iš jų Advento kojinę ir pasipuošti ja namų duris. Žadama, kad kitą kartą tokį pirkėją aplankęs „Barboros“ kurjeris kojinėje paliks nedidelę staigmeną.
Beje, „Barbora“ prieš pusę metų įgyvendino kampaniją, kuria pasiūlė 40 idėjų, kaip popierinius maišelius panaudoti dar kartą – pavyzdžiui, pasigaminti krepšelius daiktams laikyti, pintinę vaisiams, knygų aplankalus, suvynioti į šį popierių gėles.
„Kasmet prieš šventes stengiamės pradžiuginti savo klientus, bet šiais metais norėjome, kad staigmena būtų ir prasminga, įtraukianti pačius klientus. Vasaros pradžioje turėjome kampaniją, kuri supažindino su popierinių maišelių pernaudojimo galimybėmis. Siekėme edukuoti gyventojus apie tvaresnį vartojimą. Patys atradome, kiek daug yra būdų panaudoti nebereikalingą pirkinių maišelį – net ir kalėdinės kojinės gamybai“, – 15min komentavo „Barbora“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.
Jos teigimu, paskelbus iniciatyvą, jau kitą dieną klientai socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis savo pagamintų kojinių nuotraukomis.
„Barboros“ atstovė tvirtino neabejojanti, kad tai ne paskutinė tokia „Barboros“ iniciatyva. „Idėjos, kaip popierinius maišelius galima panaudoti, dar tikrai neišsemtos, tad skatinsime ir toliau atrasti vis naujas“, – tvirtino ji.
Į popierinį maišelį pakuoti Kalėdų dovanas šiemet pirkėjus paragino ir prekybos tinklas „Lidl“, pristatęs kelias idėjas, kaip tai padaryti.
Šiek tiek kitokį, tačiau vis tiek su tvariu pakavimu susijusį sprendimą siūlo ir „Lietuvos paštas“ – įmonė siūlo įsigyti kartoninę dėžę siuntiniams, ant kurių atspausdinti domino – gavus siuntinį, pastarąjį galima išsikirpti.
„Minima dėžutė taip pat pagaminta iš perdirbtos žaliavos. Ieškojome sprendimo, kaip būtų galima dėžutę panaudoti ne vieną kartą ir nebūtinai tik siuntimui. Šios dėžutės prekyboje pasirodė dar vasarą“, – komentare 15min sakė Lietuvos pašto komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.
Pasak jos, daugiau nei 80 proc. pašto skyriuose pardavinėjamų pakavimo priemonių yra pagamintos iš perdirbtų medžiagų – didžioji dalis kartono dėžių, popieriaus bei kartono drožlės, krakmolo granulės, specialūs siuntimo maišeliai ir pan.
Užsienyje taip pat galima atrasti panašių pavyzdžių. Pigių drabužių tinklas „Primark“ praėjusių metų lapkritį pateikė 3 būdus, kaip supakuoti dovanas, naudojant šventėms pagamintus dryžuotu ornamentu margintus popierinius maišelius.
Ekspertas: nebus tiesioginė paskata pirkti, bet prisidės formuojant įvaizdį
Lietuvos rinkodaros asociacijos valdybos narys Giedrius Juozapavičius, aptardamas prekybininkų veiksmus, pastebėjo, jog jie yra įkvėpti globalios situacijos pasaulyje. Per šiuos metus, anot jo, buvo daug kalbėta apie klimato atšilimo problemas ir pasaulį veikusios stichijos natūraliai pagreitino tam tikrus veiksmus.
„Kaip COVID-19 pagreitino visą interneto vartojimo procesą keleriems metams į priekį, lygiai taip pat globalūs atšilimo procesai ir dideles kompanijas veda prie tam tikrų žingsnių. Prekybininkai, ko gero, yra viena iš stipriausių jėgų, kurie labiausiai gali prisidėti prie švaresnio pasaulio idėjos vystymo, nes jie turi labai daug instrumentų“, – 15min sakė G.Juozapavičius.
Pašnekovo teigimu, plastikinių maišelių pakeitimas popieriniais maišeliais, perdirbto plastiko naudojamas, tam tikrų pakuočių atsisakymas yra iniciatyvos, kurios iš principo yra prekybininkų rankose. O skatinimas popierinius maišelius naudoti kaip dekoro priemonę, anot jo, nors ir nedidelis, bet žingsnis to paties klausimo link.
„Kadangi tema aktuali, o popierinis maišelis šiandien daugelyje prekybos tinklų yra pagrindinis maišelis, bent jau pozicionavimo prasme, tai yra tiesiog dar viena tvari idėja ir ji veikia kaip edukacija“, – kalbėjo pašnekovas.
Netiesiogine prasme tai yra tam tikro įvaizdžio mūsų galvose formavimosi dalis.
Visgi ekspertas pastebėjo, kad šis prekybininkų manevras netaps tiesiogine paskata dažniau eiti į parduotuvę ar daugiau pirkti, tačiau bus viena iš įvaizdžio formavimo dalių.
„Žinome, kad prekinio ženklo įvaizdis susiformuoja ne iš niekur. Tai vyksta per asociacijas, komunikaciją, asmenines patirtis su prekės ženklu, matytas reklamas, girdėtus pasakojimus iš pažįstamų, draugų atsiliepimus. Būtent tokie veiksmai kaip popierinio maišelio pavertimas dekoro popieriumi nugula mūsų sąmonėje – vieniems stipriau, kitiems silpniau. Darant sprendimą kažkada eiti į vieną ar kitą vietą pirkti, tai gali būti kaip pasąmoninis nesuprantamas dalykas, kuris gal irgi prisidės prie to sprendimo. Netiesiogine prasme tai yra tam tikro įvaizdžio mūsų galvose formavimosi dalis“, – aiškino rinkodaros ekspertas.
Paklausus, ar galėtų pirkėjų požiūrį apie prekybos tinklą veikti tai, kad jis neatsisako plastikinių maišelių, G.Juozapavičius svarstė, kad jei atsitiktų taip, jog visuose prekybos centruose nebeliktų plastikinių maišelių, šiuo atveju vienas prekybos tinklas išsiskirstų, o ar gerąja, ar blogąja prasme – reikia žiūrėti į skirtingas žmonių kategorijas.
„Tie, kurie neabejingi tvaresnei gamtai ir žaliajam kursui, tokio prekybos centro nesirinks, nes jis jam asocijuosis su neatsakingu prekybos centru, jeigu visi kiti nuėjo tvaresniu ar žalesniu keliu. Tie pirkėjai, kuriems patogumas yra esminis dalykas, o tvarumo idėjos nėra tiek svarbios, tokį prekybos centrą gali rinktis dėl patogumo ir jam nusispjauti, kaip yra gamtai ar aplinkiniams. Tokių žmonių irgi, deja, bet yra ir, ko gero, šiandien dar ganėtinai didelė dalis“, – mano pašnekovas.
