15min susipažino su Sveikatos apsaugos ministerijos parengta duomenų lentele, kuri buvo išplatinta savivaldybėms.
Įmonės, klasifikuojamos pagal EVRK kodą 494100 („Krovininis kelių transportas“) ir turinčios daugiau nei 100 darbuotojų, pasižymi vienu žemiausių skiepytų ir imunitetą įgijusių darbuotojų rodiklių.
Tarp visų šią veiklą vykdančių įmonių vidutinis imuniteto rodiklis siekia 19,4 proc. Tai reiškia, kad tiek asmenų buvo paskiepyta arba persirgę koronavirusu įgavo imunitetą. Skaičiuojant tik paskiepytus asmenis, vidutinis rodiklis yra 15,67 proc.
Geriausiai tarp šių įmonių atrodo logistikos bendrovės „Omniva“, LOG LT ir „Baltic Transline“, kurių imunitetą įgijusių darbuotojų dalis siekia 57–59 proc.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Zenonas Buivydas sako, kad pagrindinė priežastis – gausus užsieniečių skaičius.
„Čia dirba daug vairuotojų iš užsienio šalių, iš trečiųjų šalių. Jie skiepytis ne visada turi galimybę, nes paprastai būna išvykę, dirba kadencijomis – pamainomis, o kai grįžta namo poilsiui kas keturias savaites, jie turi laikytis saugumo reikalavimų ir izoliuotis. Po to vėl skuba išvykti“, – teigė jis.
Vadovo teigimu, svarbu paminėti ir tai, kad nemažai vairuotojų sako, jog nori skiepytis rusiška „Sputnik“ vakcina, nors Lietuvoje tokios galimybės nėra.
„Mūsų asociacijos ir darbdavių raginimai bei kvietimai skiepytis, dalijantis aktualia informacija apie skiepus, ne visada būna veiksmingi. Užsienio šalių piliečiai arba neranda tam laiko, arba tiesiog nenori to daryti, nori kitokios vakcinos, yra ir tokių, kurie netiki“, – teigė jis.
Priešingai nei užsienio šalių piliečiai, lietuviai vairuotojai skiepijasi aktyviau, jie stengiasi pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios siūlo valstybė, teigia pašnekovas.
Z.Buivydas pabrėžė, kad vežėjų bendruomenė yra ir už privalomą testavimą, už vakciną, ir už kitas priemones, kurios būtinos, siekiant sustabdyti koronaviruso (COVID-19) ir jo atmainų plitimą.
„Linava“ taip pat yra pasiūliusi Sveikatos apsaugos ministerijai įrengti mobilias vakcinacijos vietas pasienio punktuose. Pasak Z.Buivydo, tai būtų patogu ir paprasta pasiskiepyti vairuotojams išvykstant arba grįžtant.
Skaičių gali numušti vizas turintys darbuotojai
Pagal vakcinavimo rodiklį pirmaujančios krovinių transporto įmonės „Baltic Transline“ personalo vadovė Ingrida Pakštienė 15min sakė, kad didesnius skaičius galėjo lemti bendrovės aktyvūs veiksmai platinti informaciją apie vakcinas. Šioje įmonėje paskiepyta 48,11 proc. darbuotojų. Iš viso imunitetą įgijo 57,93 proc. įmonės darbuotojų.
„Mes buvome vieni pirmųjų, kai Nacionalinės visuomenės sveikatos centras paleido informaciją, kad galima registruoti darbuotojus. Pačią pirmą dieną platinome informaciją tarp įmonės darbuotojų ir kitą dieną siuntėme darbuotojų sąrašus, registravome juos galimybei vakcinuotis. Ta informacija darbuotojus pasiekdavo nuolatos, siųsdavome pakartotinus laiškus“, – aiškino pašnekovė.
Ji pridūrė, kad darbuotojams būdavo sudaromos sąlygos atsiprašyti iš darbo, kad galėtų pasiskiepyti. Taip pat buvo nuolatos komunikuojama su sveikatos apsaugos sektoriaus konsultantais.
I.Pakštienė teigia, kad užsieniečių skiepijimo klausimas jų įmonėje yra sprendžiamas.
Ji pabrėžė, kad prasidėjus vakcinavimui „Baltic Transline“ iš darbuotojų sulaukė nemažai klausimų, kokia vakcina jie bus skiepijami.
„Vėliau darbuotojai rado būdų, kaip atsistoti į eilę prie norimos vakcinos, jie patys įsitraukė į šį procesą ir kai kurie vakcinas pasikeitė nenorėdami vienos ar kitos. Kiek žinau, dauguma vėliau gavo tas vakcinas, kurių norėdavo“, – sakė I.Pakštienė.
Darbuotojų mirčių nuo COVID-19 įmonėje nebuvo.
SAM duomenimis, mažiausi paskiepytų darbuotojų rodikliai užfiksuoti įmonėse „Transdomas“ (1,85 proc.) ir „Gricius Logistics“ (1,56 proc.). Skelbiama, kad pastarojoje iš 321 darbuotojo paskiepyti buvo keturi. Dar vienas asmuo imunitetą įgijo persirgęs liga.
Tiesa, UAB „Gricius logistics“ atstovai su tokiu vertinimu nesutinka ir įtaria, kad statistiką įmonės nenaudai gerokai iškreipia SAM skaičiavimo metodika. Įmonė nurodo, kad įdarbina gerokai daugiau žmonių, tarp kurių yra virš 550 vairuotojų. Vakcinuoti vairuotojai sudaro apie penktadalį, taigi gerokai virš 100. Įmonės atstovai spėja, kad tokie netikslumai galėjo atsirasti dėl to, kad į statistiką nepatenka tie užsienio vairuotojai, kurie skiepus gavo savo šalyje. Didžioji dalis įmonės vairuotojų yra užsieniečiai.
Komentuodama bendrą vakcinavimo tvarką, su 15min kalbėjusi įmonės atstovė sakė, kad apskritai vairuotojams pasiskiepyti yra labai sudėtinga .
„Kas dirba administracijoje, prašome pasiskiepyti geranoriškai, o su vairuotojais situacija visai kita. Yra daug vairuotojų iš trečiųjų šalių, kurių nelabai skiepija, nebent jie turi leidimus čia gyventi. Kai jie grįžta, o grįžta dažniausiai savaitgalį, to padaryti nelabai gali. Pavyzdžiui, Klaipėdoje be užrašymo galima pasiskiepyti tik ketvirtadieniais“, – aiškino moteris.
Ji pabrėžė, kad užsieniečių skiepijimą dar labiau apsunkina tai, kad imunitetui suformuoti reikia dviejų skiepų, taigi reikia dvigubai daugiau organizacinio lankstumo.
„Vairuotojai dirba Europoje, o kai trečiašaliai vairuotojai čia grįžta, jie nori kuo greičiau važiuoti namo. Tuomet sudėtinga juos nuvežti paskiepyti“, – sakė ji.
Nemažai vairuotojų sako, jog nori skiepytis rusiška „Sputnik“ vakcina
UAB „Gricius logistics“ atstovė sakė, kad įmonei sunku planuoti, kada didžiuma įmonės darbuotojų bus paskiepyti – nemaža dalis vairuotojų turi vizas, todėl apskritai negali būti skiepijami Lietuvoje. Tad ir įmonės vakcinacijos rodiklis priklausys nuo to, kiek darbuotojų skiepus gaus savo šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitur.
Netikėta „sala“ pajūryje – laivų statybos ir remonto įmonės
Kita ryškesnė įmonių, kurioms vakcinuoti darbuotojų nesiseka, grupė yra laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba užsiimančios įmonės. Visos didžiosios šio sektoriaus bendrovės yra įsikūrusios Klaipėdoje.
Jų nėra daug – taip apibrėžta veikla (EVRK kodas 301100) užsiima tik dešimt daugiau nei 100 darbuotojų turinčių įmonių.
Jų rodiklius galima padalinti į tris grupes. UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ išsiskiria tarp tiesioginių konkurentų su 49,35 proc. imuniteto rodikliu. Tiesa, didelė dalis darbuotojų imunitetą įgijo persirgę. UAB „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ darbuotojų vakcinavimo rodiklis nėra toks aukštas – siekia 28,68 proc.
Tiesa, tai tik viena iš visos grupės įmonių. Akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“ paskiepijo apie pusę savo darbuotojų, o bendras jos imuniteto rodiklis siekia 58,91 proc.. Be to, apie visos 300 grupės darbuotojų persirgo COVID-19, dalis įgijo imunitetą. Ši įmonė klasifikuojama pagal kitą veiklą.
Dar šešios laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba užsiimančios įmonės fiksuoja 18-28 proc. imunitetą įgijusių darbuotojų rodiklius. Trys prasčiausiai darbuotojus vakcinavusios įmonės buvo UAB „Laivsta“ (9,81 proc.), UAB „Suerteksa“ (8,41 proc.) ir UAB „Navistas“ (1,79 proc.). 15min turimais duomenimis, iš 112 pastarosios įmonės darbuotojų, paskiepytas tik vienas, dar vienas įgijo imunitetą persirgęs COVID-19.
UAB „Navistas“ vadovas 15min teigė atostogaujantis, todėl pakomentuoti tokių žemų įmonės rodiklių negalėjo.
Visgi, kaip ir dalies transporto įmonių atveju, aukštesni vakcinacijos rodikliai gali būti aiškinami ir pačios įmonės aktyvumu. Štai „Vakarų laivų gamyklos“ vadovas Arnoldas Šileika teigė, kad įmonė organizavo skiepijimo kampanijas – į bendrovę atvyko medikai ir darbuotojams nereikėjo niekur vykti. Tuo tarpu kitos kalbintos įmonės UAB „Maviga“ atstovė teigė, kad nenorinčių skiepytis darbuotojų administracija per daug neįtikinėja. Ši įmonė paskiepijo 17,61 proc. darbuotojų, imunitetą įgijo kiek daugiau nei 20 proc. čia dirbančių asmenų.
15min kalbinti pašnekovai negalėjo išskirti vienos priežasties, kodėl laivų statybos sektorius taip išsiskiria iš kitų.
„Dalis mūsų darbuotojų persirgo COVID-19 ir galbūt manė, kad turi reikiamą antikūnų kiekį, todėl galbūt dar nesiskiepijo. Tokia versija galėtų būti. Problemos neįžvelgiu – manau, kad viskas buvo gerai organizuota ir darbuotojams buvo patogu“, – sakė A.Šileika.
Jis pabrėžė, kad biurokratinių kliūčių įmonė nepatyrė, tačiau dalis darbuotojų skiepytis neskubėjo ir labiau laukė, kada bus galima skiepytis „Pfizer“, o ne „AstraZeneca“ vakcina. Dalis po vakcinacijos jautė šalutinį poveikį, jiems įmonė suteikė laisvas dienas.
UAB „Maviga“ atstovė pabrėžė, kad įmonėje dirbantys žmonės turi „skirtingas nuomones“ apie vakcinavimą. Įmonė vakcinavimą siūlo tik kaip pasirinkimą, o darbuotojai turi patys nuspręsti. „Mes raginame žmones vakcinuotis, nes tai supaprastina keliavimo būdus, bet yra dalis žmonių kurie užtikrintai sako, kad yra apsisprendę to nedaryti. Mes negaištame per daug laiko norėdami juos įtikinėti. Tam tikriausiai reikėtų papildomo darbo etato, nes susidarytų didelės laiko sąnaudos“, – teigė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad įmonės darbuotojai nėra nusistatę prieš kurios nors įmonės gaminamus skiepus – dalis jų nenori iš principo, kiti laukia reakcijos į kitų žmonių skiepus. „Per daug neklausinėjame ir nevedame statistikos, kodėl jie nenori skiepytis. Aišku, kiti savanoriškai mums paskambina ir klausia, ką jam reikėtų daryti, jeigu norėtų vakcinuotis. Tada nukreipiame teisinga veikla“, – sakė pašnekovė.
Tiek „Mavigoje“, tiek „Vakarų laivų gamykloje“ daugiausiai dirba lietuviai.
Didžiausia dalis imunitetą įgijusių darbuotojų dirba informacinių technologijų, finansų įmonėse.
IT įmonių darbuotojų imuniteto vidurkis – 82,57 proc. Aukštą darbuotojų imuniteto rodiklį demonstruoja bankai – 75,19 proc., bei draudimo veiklą vykdančios įmonės – 73,65 proc.
Iš viso Lietuvoje pagal pilną vakcinacijos schemą paskiepyta 1,134 mln., arba 40,58 proc. gyventojų. Sveikatos ekspertų teigimu, 70 proc. šalies populiacijos paskiepijimas užtikrintų kolektyvinį imunitetą ir padėtų sustabdyti infekcijos plitimą.
