Antro pagal dydį maisto prekybos tinklo Lietuvoje vadovė Nijolė Kvietkauskaitė interviu BNS pripažino, kad dėl koronaviruso pandemijos įmonė neįvykdė 2020-iems metams numatyto 5 proc. augimo.
„Metų pradžia bus sunki, esam tam pasiruošę. Daugiau vilčių dedame į antrąjį metų pusmetį ir tuomet tikimės šventinio vakarėlio“, – sakė „Iki“ vadovė.
Jos teigimu, kitąmet bendrovė į plėtrą ir atnaujinimą investuos per 30 mln. eurų, procesų valdymui pasitelks dirbtinio intelekto technologijas.
N.Kvietkauskaitė prognozuoja, kad 2021 metais Lietuvoje atsiras parduotuvės be pardavėjų.
– Ką tik praėjo Kalėdos, pats pelningiausias prekybininkams laikotarpis. Ar Kalėdos karantino sąlygomis „Iki“ tinklui skyrėsi nuo praėjusių metų Kalėdų?
– Tikrai skyrėsi, nes apskritai šiais pandemijos metais pasikeitė pirkėjų elgesys: pirkėjai Kalėdoms pradėjo ruoštis žymiai anksčiau. Jau gruodžio pradžioje mes turėjome ženkliai didesnius pardavimus, negu būdavome įpratę turėti. Lietuviai iki šiol buvo ekspromtiniai pirkėjai – nepratę planuoti šventėms apsipirkdavo paskutinėmis dienomis.
Tada didžiausia problema būdavo kaip per trumpą laiką užtikrinti maksimalų prekių kiekį. Šiemet Kalėdoms gyventojai pradėjo pirkti žymiai anksčiau. Mes netgi sugalvojome tam terminą – „pirkėjai pasiskolino apyvartą“.
Lietuviai iki šiol buvo ekspromtiniai pirkėjai – nepratę planuoti šventėms apsipirkdavo paskutinėmis dienomis.
Jeigu žiūrėtumėme nuo sugriežtinto karantino pradžios, tai pagal čekius nuo gruodžio 7 d. srautas krito 30 proc. o pirkinių krepšelis išaugo – 37 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
– Kodėl prekybos tinklų operatoriai, taip pat ir „Iki“, nesutiko, kaip to prašė ekonomikos ministrė A. Armonaitė, prieš Kalėdas sumažinti asortimento, kad jame liktų tik būtiniausios prekės?
– Man atrodo, kad šiuo atveju buvo neįvertintas mažmeninės prekybos sektoriaus kompleksiškumas. Taip, pirkėjų saugumas – prioritetas. Tačiau turime suprasti ir parduotuvių pardavėjus, kurie pirmieji „sugeria“ iš viršaus nuleistus apribojimus. Pavyzdžiui, reikalavimas sumažinti parkavimo aikštelių plotą. Visas nepasitenkinimas, nusivylimas, psichologinė frustracija išsiliejo ant mūsų darbuotojų galvų. Nepadėjo net darbuotojams nusamdyti psichologai.
Taip, pirkėjų saugumas – prioritetas. Tačiau turime suprasti ir parduotuvių pardavėjus, kurie pirmieji „sugeria“ iš viršaus nuleistus apribojimus.
Šiuo atveju mes turėjome du argumentus: kietą ir minkštą. „Kietas“ yra tai, kad karantinas jau savaime sumažino pirkėjų srautą. Sugriežtinus karantiną pirkėjų srautus krito 50 proc. daugiau nei buvo kritęs iki tol. „Minkštasis“ argumentas – rūpestis dėl savo priešakinės linijos darbuotojų savijautos.
Pirkėjų srautas jau ir taip kritęs, todėl dar labiau frustruoti savo darbuotojus klientų nepasitenkinimu tikrai nenorėjome. „Iki“ tinklas neprekiauja nei siurbliais, nei televizoriais – tik kasdieninėmis ūkinėmis prekėmis. Jeigu Vyriausybė būtų priėmusį tokį sprendimą, mes jį būtume vykdę, tačiau buvo apeliuojama į savanoriškumą, todėl mes pasirinkome saugoti savo darbuotojus nuo dar vienos neigiamos klientų bangos.
– O ką atsakytumėte smulkiųjų prekybininkų atstovams, sakantiems, kad dabartiniai suvaržymai yra nesąžiningi ir neteisingi?
– Prekyba pramoninėmis prekėmis nebuvo sustabdyta. Yra sudarytos visos prielaidos susikurti elektroninę prekybą, pardavinėti pristatant pirkinius tiesiai į namus. Žinot, aš kartais pasigendu kūrybiškumo, nes paprastai verslas yra tie, kurie „išsineria iš odos“ tam, kad išliktų. Labai linkėčiau visiems kolegoms: ir mažiems, ir dideliems priimti šią nestandartinę, visam verslui nepalankią situaciją ir ieškoti išradingų sprendimų.
Žinot, aš kartais pasigendu kūrybiškumo, nes paprastai verslas yra tie, kurie „išsineria iš odos“ tam, kad išliktų.
– Pandemija, nuotolinis darbas labai augino e. prekybą. Kiek ji buvo ir bus aktuali jūsų prekybos tinklui?
– Yra ir bus aktuali. Pernai partnerystės pagrindu pradėjome bendradarbiauti su startuoliu „Last mile“, todėl šiandien penkių didžiųjų miestų gyventojai gali apsipirkti per šią platformą. Tačiau šiemet taip pat pamatėme koks yra didžiulis poreikis tokioms paslaugoms. Prognozuojame, kad toks apsipirkimo būdas net ir pasitraukus pandemijai, jei ir šiek tiek sumažės – vis tiek išliks.
Šiuo metu ant stalo jau turime e. komercijos strategiją, kurios dar nenorėčiau atskleisti. Tačiau jeigu šiandien teigiame, kad esam antras didžiausias mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje fizinėse parduotuvėse, tai neabejotinai mes neplanuojame niekam atiduoti šitos rinkos dalies ir elektroninėje prekyboje. Tik klausimas kokiu būdu, su kokiais partneriais ir kaip mes tą darysime. Sprendimus dėl to tikimės priimti 2021 m. pirmąjį ketvirtį.
Prognozuojame, kad toks apsipirkimo būdas net ir pasitraukus pandemijai, jei ir šiek tiek sumažės – vis tiek išliks.
– Kiek apskritai „Iki“ pajuto karantinų poveikį?
– Neslėpsiu – poveikis yra. Pagrindinė priežastis – pasikeitę gyventojų poreikiai. Prioritetas šiuo atveju atiteko saugumui. Žmonės pradėjo taupyti, todėl ženkliai, beveik 2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. , išsaugo akcijinių pardavimų dalis. O reikia dar įvertinti ir tai, kad lyginant su rinkos vidurkiu turime vieną aukščiausių akcijinių pardavimų dalį.
Žmonės pradėjo taupyti, todėl ženkliai, beveik 2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. , išsaugo akcijinių pardavimų dalis.
Per karantinus žmonės rinkosi tinklus, kurie save pozicionuoja, kaip nuolaidų. Kadangi „Iki“ save pozicionavo kaip šviežio maisto ir kokybės tinklą, mes nukentėjome, nes žmonių prioritetai yra kitokie. Nors metai dar nesibaigė ir galutinių ataskaitų dar nėra, tačiau tikrai galiu pasakyti, kad mes neįvykdysime 2020-iems metams numatyto 5 proc. augimo. Geriausiu atveju liksime 2019 metų lygyje. Dar atsirado ir tiesioginės su pandemija susijusios nenumatytos išlaidos. Jos iki šiol „Iki“ tinklui jau atsiėjo 3,5 mln. eurų. (skaičiuojant visas apsaugos priemones, dezinfekacijas, papildomos įrangos pirkimą ir t.t.)
– Atliekate įvairių rinkos tyrimų, analizių. Kokios buvo Lietuvos pirkėjų nuotaikos šiemet? Kokios prognozės 2021-iesiems?
– Pirkėjų lūkesčiai pastaruosius trejus metus buvo ypatingai teigiami ir kasmet gerėjo – net ir 2020-ųjų pradžioje. Pavyzdžiui pirmame ketvirtyje iki karantino mūsų pardavimai kilo 7 proc. Ateitis turėjo būti šviesi, tačiau pandemija viską apvertė aukštyn kojom: dingo pirkėjų pasitikėjimas ateitimi. Nepaisant to, 2021 m. mes planuojam geresnius, ypač dėl vakcinos faktoriaus. Daugiau vilčių dedame į antrąjį metų pusmetį ir tuomet tikimės „šventinio vakarėlio“. Metų pradžia bus sunki, esam tam pasiruošę, tačiau vis tiek tikimės metinių 3 proc. didesnių pardavimų nei 2020-aisiais.
– Kiek pandemija, suprastėjusios gyventojų nuotaikos paveiks tinklo plėtros planus 2021 metams?
– Tikrai nepaveiks. Nebent dėl atsiradusių galimybių (nuomotis ar įsigyti papildomai parduotuvių plotų) bandysime investuoti dar daugiau nei numatėme. O kitąmet mes planuojame aktyvią tinklo plėtrą – norėtume atidaryti iki 10 naujų parduotuvių.
Atvirai prisipažinsiu, kad po nepavykusio „Iki“ susijungimo su „Rimi“, mūsų tinklas prarado mažiausiai dvejus metus. Iš pradžių buvo užsitęsęs šokas dėl Konkurencijos tarybos sprendimo – su plėtra ir atsinaujinimu susiję darbai ruošiantis susijungimui tiesiog buvo įšaldyti. O labai konkurencingoje Lietuvos mažmeninėje prekyboje norint vykdyti įprastą plėtrą (5-8 parduotuves per metus) reikia labai nuosekliai ir proaktyviai veikti.
Atvirai prisipažinsiu, kad po nepavykusio „Iki“ susijungimo su „Rimi“, mūsų tinklas prarado mažiausiai dvejus metus.
Tie darbai laukiant susijungimo tiesiog buvo nutraukti, nes plėtra tapo nebeaktuali. „Rimi“ tuomet turėjo planą B, mes, deja ne. Todėl užtruko laiko susigrąžinti partnerius ir užpildyti NT portfelį. Dabar sakome, jog esame pasiruošę naujam spurtui.
2021 metai „Iki“ yra didelių investicijų metai. Visų pirma fizinė plėtra. Naujų parduotuvių statybai skirsime apie 10 mln. eurų. Tada esminis dirbančių parduotuvių atnaujinimas. Tam skirsime dar apie 20 mln. eurų. Trečia kryptis – visos skaitmeninės ir technologinės inovacijos. „Iki“ garsėjo kaip technologijų pionieriai, todėl kitąmet norime susigrąžinti šias pozicijas.
Turime daug projektų grįstų dirbtiniu intelektu (DI) ir mašinų mokymuisi (MM). 2021 m. mūsų laukia milžiniškas darbo efektyvumo ir išteklių planavimo projektas, kuris mums leis turėti parduotuvėse tiek žmonių kiek reikia ir kada reikia, kad pirkėjai parduotuves paliktų įmanomai greičiau, kas yra jų prioritetas, pagal mūsų turimus tyrimus. Dėl efektyvesnio valdymo „sutaupyti“ darbuotojai bus nukreipti į naujas parduotuves. Beje, kitąmet planuojame turėti tiek pat darbuotojų, kiek turime šiais metais (5902), tačiau jie gali būti pasiskirstyti po naujas parduotuves.
Planuojame ir kitas inovacines naujienas, kurias dar norėčiau pasilaikyti kišenėje, kad nepalengvinčiau konkurentų gyvenimo.
Tas pats DI ir MM kitąmet pradės formuoti ir mūsų parduotuvių asortimentą. Į šiuos su technologijomis susijusius projektus kitąmet investuosim ne mažiau 5 mln. eurų. Planuojame ir kitas inovacines naujienas, kurias dar norėčiau pasilaikyti kišenėje, kad nepalengvinčiau konkurentų gyvenimo. Tačiau apibendrintai, man norėtųsi, kad Lietuva būtų pažangi, skaitmeninė rinka ne tik start-up srityje bei telekomunikacijų rinkoje, bet ir mažmeninėje prekyboje.
– „Iki“ 2008 metais su „bitutėmis“ buvo modernios savitarnos pradininkė Lietuvos prekybos centruose. Kodėl jų plėtra pastaraisiais metais sulėtėjo?
– Tai yra ta pati nepavykusio susijungimo su „Rimi“ kaina. Kam investuoti į tai, kas tau ateityje galbūt bus nebereikalinga. Mes tiesiog nežinojome kiek mūsų parduotuvių liks po susijungimo. Skyrėsi ir abiejų tinklų naudojamos technologijos. Šiuo atveju, „Iki“ yra labiausiai nukentėjusi įmonė dėl nesusijungimo.
Mes tiesiog nežinojome kiek mūsų parduotuvių liks po susijungimo.
Finansiškai mes nuostolių nepatyrėme, bet verslo valdymo, vadybos prasme, dvejus metus buvome užkonservuoti. Mano mėgstamas posakis: „mažmeninėje prekyboje tu arba greitas arba negyvas“. O kai tave dvejiems metams dirbtinai sulėtina, staiga atsikelti ir spurtuoti su plėtra, su technologiniais sprendimais, rekonstrukcijomis yra titaniškas darbas. Tačiau džiaugiuosi, kad šiemet į savitarną mes investavome apie 1,5 mln. eurų, o kitąmet investicijas šioje srityje padvigubinsime.
– Kokios pagrindinės tendencijos 2021 metais turėtų vyrauti Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje?
– Pokyčiai, kurie įvyko per karantininius 2020-uosius taip greit nepasikeis, todėl e. prekyba ir digitalizacija eis į priekį. Apskritai kitąmet Lietuvoje gali atsirasti parduotuvės be pardavėjų – kaip „Amazon Go“. Manau, kad hipotetiškai tai galėtų būti ir „Iki“ parduotuvė, nes reikia žiūrėti į pasaulinis tendencijas, kur juda verslas.
Pokyčiai, kurie įvyko per karantininius 2020-uosius taip greit nepasikeis, todėl e. prekyba ir digitalizacija eis į priekį.
Pandemija parodė, kad pirkėjai nori apsipirkti saugiai tai yra turint kuo mažiau kontaktų. Todėl vienokiu ar kitokiu būdu judėsime į apsipirkimą, kuriame yra kuo mažiau kontaktų, o jis pats įmanomai greitesnis – apsipirkimą be trikdžių. Šios dvi tendencijos ir vyraus kitąmet.
– Ar jūsų strateginis tikslas yra išlikti antru, ar tapti pirmu mažmeninės prekybos tinklu Lietuvoje?
– Aš norėčiau, kad būtume pirmas pasirinkimas pirkėjų galvose.
– Dėkoju už pokalbį.
