„Renkantis karjerą šiose „karštose“ srityse, aplanko malonus pojūtis viduje, nes jauti, kad gali kažką pakeisti pasaulyje, o ne renkiesi tą kelią, kuriuo žmonės ėjo jau kelis šimtų metų. Taip pat, konkurencingumas yra aukštesnis, nes galima konkuruoti tokiame pačiame arba net aukštesniame lygmenyje su verslo senbuviais“, – KTU vykusioje paskaitoje studentams kalbėjo I.Laursas.
Vienas žinomiausių verslininkų Lietuvoje ir pasaulyje, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas bei vienas iš 25 Europos technologijų lyderių pagal „Wall Street Journal“ Ilja Laursas vasario 2 d. KTU „Santakos“ slėnyje studentams skaitė paskaitą „Kaip studijų projektą paversti startuoliu?“.
Patarimas – domėtis viskuo ir daug dirbti
Auditoriją iki paskutinės vietos užpildžiusiems studentams I.Laursas sakė: „Proto, disciplinos, informacijos paieškos ir pritaikymo, komunikacijos treniruotė, kuri vyksta universitete, yra labai reikalinga tolimesniame žmogaus gyvenime ir karjeroje. Žinios bet kokioje veikloje sudaro tik keletą procentų, o visa kita yra motyvacija, komunikacija, įdirbis ir t.t.“.
„Neseniai skaičiau labai įdomią knygą, – pradėjo pasakoti verslininkas. – Viena tos knygos tezių teigė, jog žmogus paprastai elgiasi labai neracionaliai, paskirstydamas „svorį“ tarp sprendimo „Ką daryti?“, nesvarbu, kur – gyvenime, karjeroje ar šiais metais, su vykdomuoju režimu, kada tu iš tikrųjų kažko imiesi ir darai.“
Universitete apsilankęs vienas garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų priminė studentams mokslininkų išvadas, kurios sako, jog planavimui to, ką ir kodėl darai, t.y. „investavimui“ į supratimą, optimalu skirti 15 proc. savo laiko, 5 proc. turėtų būti skirti nuolatiniam savęs patikrinimui, ar iš tiesų tai, ką darai, veda prie tikslo, o likusieji 80 proc. yra darbas, darbas, darbas.
Paklaustas, ką darytų kitaip, jeigu šiandien tebebūtų studentas, entrepreneris patikino, kad pilną mėnesį, o ne 5 minutes, vieną paskaitą ar vieną mėnesį, skirtų bandymams surasti informacijos apie absoliučiai viską, bendraudamas su žmonėmis, naršydamas internete, įvertindamas vieną kitą karjeros galimybę, asmenines vertybes.
„Taigi, jei metuose yra 12 mėnesių, 2 iš jų turi būti skirti veiklos planavimui, įvertinimui ir patikrinimui, o likusieji 10 – darbui“, – teigė I.Laursas.
Sėkmė šypsosi nebijantiems rizikuoti
Verslininko teigimu, dabartiniai startuoliai „veikia“, esant dvejoms žmogaus savybėms: tolerancijai rizikai ir supratimui.
I.Laurso įsitikinimu, pirmoji yra įgimta: „Šiandien jau yra atrastas DRD4-7R genas (angl. Wanderlust gene), sukeliantis norą rizikuoti, ištirti naujas pasaulio vietas, kurti idėjas. Šį geną turintys 20 proc. žmonių populiacijos jaučia vidinį poreikį nuolat ieškoti, daryti, kažką naujo, jų negąsdina rizika.“
Visgi dauguma žmonių šio geno neturi ir jaučiasi komfortabiliau, turėdami prognozuojamą ateitį, o bet kokia rizika, kurią tenka prisiimti, sukelia neigiamas emocijas.
Grįždamas prie antrosios savybės – supratimo – I.Laursas sako, jog sugalvoti idėją ir turėti vadovavimo savybių nepakanka geram startuoliui sukurti – reikia kasdienio ir sunkaus darbo. Jo teigimu, norint turėti pradinį atskaitos tašką, reikia įdėti bent tūkstantį darbo valandų.
„Apibendrinant, tik tolerancija rizikai ir supratimas, o ne lyderystė, kvalifikacijos, idėjos, turi didžiausią reikšmę šiandienos startuoliams, nes jų veikimas yra paremtas nuolatinių rizikų prisiėmimu: nuo finansinių, iki asmeninių, iki verslo ir t.t.“, – vardijo I.Laursas.
Finansinėse technologijose lenkia JAV
„Nextury Ventures“ įkūrėjo teigimu, dominuojantis sėkmingų technologinių Lietuvos startuolių modelis šiandien – prototipo sukūrimas, išbandymas ir veiklos vykdymas nacionaliniu mastu, nes taip yra greičiau, ženkliai pigiau ir dėl mažos rinkos – daug lengviau.
Verslininko teigimu, finansinių technologijų srityje Lietuva yra ypatingai pažengusi ir JAV lenkia 10-15 metų.
„Atsiradus sėkmės „simptomams“, optimaliausias daugumos technologinių startuolių (angl. tech startups) pasirinkimas – plėsti veiklą užsienyje. Pagrindiniai tos plėtros centrai šiandien yra Silicio slėnis JAV, Londonas, Berlynas, Amsterdamas, kai kurie Skandinavijos miestai“, – sakė I. Laursas, pažymėdamas, kad sėkmė yra ekosistemos, o ne vieno žmogaus ar vienos kompanijos produktas.
Anot pašnekovo, po 5-10 metų, ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos mastu, bus palankios sąlygos atsirasti startuoliams, veikiantiems finansinių technologijų, sporto technologijų, dirbtinio intelekto, robotikos, virtualios ir išplėstos realybės srityse.
Noras kompensuoja žinių trūkumą
„Nextury Ventures“ pradėjus bendradarbiauti su KTU, ne viena komanda, su kuria dirba fondas, sėkmingai vysto savo startuolius. I. Laurso teigimu, darbo su pradedančiosiomis įmonėmis spektras – platus: nuo nusistovėjusių ir toli pažengusių startuolių iki darbo su individais.
„Beveik trečdalis tų, kurie kreipiasi į „Nextury Ventures“, konkrečių idėjų neturi, tačiau tai neužkerta kelio bendram darbui. Šiuo metu priimame apie 100 paraiškų per savaitę, – sakė I.Laursas. – Visgi, už idėją žmonės yra daug svarbesni. Motyvuotiems asmenims stengiamės padėti visapusiškai: nuo pagalbos, suburiant komandą, strategijos kūrimo, finansinių investicijų.“
I.Laursas pabrėžė, kad vienas atskaitos taškas, formuojant savo startuolį, yra noras sukurti kažką savo. Tačiau tik 20 proc. žmonių yra iš tiesų pasiryžę vardan to sunkiai dirbti: „Didelis noras gali kompensuoti bet kokį žinių trukumą, padėti įveikti problemas, su kuriomis teks susidurti ateityje.“
Verslininko nuomone, jeigu į turimą verslo idėją žmogus nepasiruošęs investuoti bent jau savo pastangų, tada kitos jo savybės ar susidariusios aplinkybės tampa visiškai nebesvarbiomis.
