15min Verslo skyrius tęsia straipsnių ciklą „Ar norėtumėte taip dirbti?“ apie įdomias įmones, kurios taiko neįprastas vadybines strategijas ar praktikas.
Šiame cikle aprašome tiek bendroves, sugalvojusias darbuotojams Lietuvoje mažai girdėtų naudų, tiek kompanijas, kuriose bandoma atsisakyti hierarchijos, o svarbiausius sprendimus priima iš darbuotojų sudaryti komitetai. Kiekvieno straipsnio pabaigoje savo verdiktą, kokie šios naujovės trūkumai ir privalumai, pateikia ekspertas.
-
Lietuvių įmonė, kurioje darbuotojai gali atostogauti tiek, kiek nori: neribotomis atostogomis kovojama su perdegimu
-
Verslas, kuris visas šeimas regi vienodai: 3 naudos, kurias įmonėse gauna LGBT+ ir nesusituokusios poros
-
Bendrovė, kur būti šešėliu – skatinama, o problemų turintiems darbuotojams skirti devynių kolegų pečiai
Naujausia bendrovė cikle – „Vilniaus šilumos tinklai“, kur didžioji dauguma darbuotojų dirba keturias darbo dienas per savaitę.
Apklausos rodo, kad praktika pasiteisino
Jungtinės Karalystės įmonės, kurios šešis mėnesius atliko bandymą dirbdamos keturių dienų darbo savaitę, dabar planuoja tai įsivesti visam laikui, nes eksperimentas buvo pripažintas „itin sėkmingu.“
Kurį laiką taip paeksperimentavę, t. y. daliai darbuotojų „pamatavę“, ar jiems tinka keturių darbo dienų savaitės drabužis, Vilniuje įsikūrusi įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ priėmė tokį pat sprendimą, kaip ir britai – taip dirbti nuolatos. Bandomuoju režimu bendrovėje dirbta nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Darbuotojų apklausos liudijo, kad tokia praktika pasiteisina, todėl pereita prie nuolatinio tokio darbo modelio.
„Ligos dienų sumažėjo. Paprastas atsakymas, kodėl – darbuotojai mato, kad šią dieną nėra poreikio imti nedarbingumo, ją gali skirti sveikatintis. Įtakos tam turi ir tai, kad darbuotojams pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, juos skatiname dirbti nuotoliu, likti namuose. Jei tai – pati ligos pradžia, žmogus stipriai neserga“, – pastebi „Vilniaus šilumos“ tinklų Žmonių ir kultūros komandos vadovė Dalia Vitkuvienė.
Ji pastebėjo, kad nuo pat pirmų bandomųjų mėnesių darbuotojai sakė, kad streso lygis, ėmus dirbti keturias darbo dienas per savaitę, mažėja, o dirbasi tik produktyviau.
„Produktyvumas paaugo apie 23 proc. Darbuotojai buvo paskatinti efektyviau organizuoti savo darbą“, – teigė D.Vitkuvienė.
Įdarbino „robotukus“
Tam, kad darbai vyktų sklandžiau ir tilptų į keturias darbo dienas per savaitę, bendrovė remiasi meistriškumo programa.
„Remiamės „Lean“ metodu (tai vadybos sistema, kurią sudaro filosofijos, metodų ir vadybos sistemos bei vadovų elgsenos visuma – aut. past.). Jis apima ir patobulinimus, ir darbo vietos susitvarkymą. Pastarieji leidžia dirbti efektyviau, sklandžiau taupyti darbo valandas. Jei nebūtume įsidiegę patobulinimų programos ir keturių darbo dienų savaitės, galbūt ir šiandien daug ką darytume rankiniu būdu, dirbdami su savo ekseliukais“, – teigė pašnekovė.
Pasak D.Vitkuvienės, darbuotojams atsivėrė galimybė dirbti efektyviau, dalį darbų delegavus vadinamiesiems robotukams, kurie yra IT sprendimai, atlaisvinantys darbuotojų rankas.
„Tam tikrais sprendimais efektyvinant tam tikrus mūsų procesus, sutaupyta 10 tūkst. valandų per vienus metus. Buvo galvota, kuriose mūsų sistemose galimos integracijos, kad duomenų neperkelti du–tris kartus rankiniu būdu, darbuotojai pradėjo patys siūlyti IT sprendinius“, – aiškino D.Vitkuvienė.
Šiuo metu 84 proc. bendrovės darbuotojų gali dirbti keturių darbo dienų režimu. Kita dalis – apie 16 proc. darbuotojų – dėl bendrovės veiklos specifikos negali prisijungti prie didžiosios dalies.
„Tiesiog turime užtikrinti tam tikrus procesus visas 24/7 visą parą, dalis darbuotojų neturi tos galimybės išeiti dirbti keturių darbo dienų per savaitę“, – teigė pašnekovė.
Tačiau tie, kurie turi šią galimybę, išnaudoja penktadienius įvairiai.
„Darbuotojai tą penktą darbo dieną, kaip mes ją vadiname budėjimo dieną, kas reiškia, kad visi turime būti pasiruošę, jei kartais reikėtų dėl nenumatytų trikdžių atlikti darbų, organizuojasi individualiai“, – sakė pašnekovė.
Darbuotojų apklausos rodo, kad tie, kurie turi vaikų, daugiau laiko skiria jiems, namų ruošai, todėl tam nereikia išnaudoti šeštadienio ar sekmadienio, taip pat dalis studijuoja ar mokosi kažko naujo, sportuoja, ar, pavyzdžiui, veda ekskursijas viename iš biurų, kuriame yra ir elektrinė, darbuotojų vadinama „monstru“.
Nepasiteisintų šalies mastu?
Kita įmonė „Valandinis“, valdanti verslui skirtą platformą – tarpininką tarp statybos rangovų ir laisvai samdomų statybininkų, pritaikė kiek kitokį sutrumpinto darbo modelį: 6 valandų darbo dieną. Įmonė ją pradėjo taikyti prieš trejus metus – nuo 2018 m. rugsėjo mėnesį.
Jau beveik penkerius metus dirbant 6 valandas per dieną, įmonės darbuotojai įsitikino – toks sprendimas visiškai pasiteisino.
„Nors pradžioje buvo svarstymų, kad toks žingsnis iš pradžių gali atimti dalį mūsų pajamų, padidėti sąnaudos, bus nepatogu klientams, tačiau nieko panašaus nepatyrėme, priešingai – pajamos ir toliau augo, sąnaudos nepasikeitė, netapome „nepatogūs“ savo klientams. Mūsų atveju man buvo svarbu, kad darbuotojai darbo valandomis būtų motyvuoti, darbingi ir maksimaliai susikoncentravę į atliekamą darbą. Taigi sprendimas sutrumpinti darbo dieną to padėjo pasiekti, todėl visi mūsų įmonės darbuotojai dirba pagal šį grafiką“, – 15min teigė „Valandinis“ direktorius Ignas Marcišauskas.
Pasak jo, įmonėje kasdien fiksuojami aktualūs veiklos rodikliai (pardavimai, užsakymai ir pan.) ir po darbo dienos sutrumpinimo šie rodikliai didėjo apie 10–15 proc., todėl, pasak I.Marcišausko, galima teigti, kad darbo našumas įmonėje augo.
„Mes esame verslui skirta platforma, tarpininkai tarp statybos rangovų ir laisvai samdomų statybininkų. Dėl savo veiklos specifikos mes turime tik administracijos darbuotojus, todėl mūsų atveju esminiai tikslai trumpinant darbo laiką buvo pasiekti, tačiau aš negaliu teigti, kad mūsų eksperimentas yra universaliai pritaikomas bei pasiteisintų gamybos, paslaugų ar prekybos sektorių įmonėms“, – sakė I.Marcišauskas.
Kad toks darbo modelis ne visiems, pritaria ir kiti.
Pastatų inžinerinių tinklų projektavimo ir montavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Engineer“ vadovas Edgaras Čižikas15min prisipažino, kad keturių darbo dienų savaitė jų atveju nepateisintų klientų lūkesčių, tačiau tam netrukdo įmonėje sutrumpintos darbo dienos – nuo 9 iki 16 val.
„Vilniaus šilumos tinklai“ per metus sulaukia apie dešimt įmonių, kurios kreipiasi konsultacijos apie keturias darbo dienas.
„Viešo ir privataus sektoriaus įmonių – 50 proc. abiejų. Privataus sektoriaus įmonės dalijasi savo praktika, jie nori pasitikrinti tam tikras vietas. Kai kurios įmonės palikusios tam tikrą lankstumą. IT sektoriaus įmonės daugiausia dirba pagal tokį režimą, tai darbdavio patrauklumą stiprina“, – pastebi D.Vitkuvienė.
Tačiau, pasak jos, tikrai ne visoms įmonėms ši praktika pasiteisina.
Pašnekovės nuomone, taip nutinka prieš imant taikyti keturių darbo dienų modelį neįvertinus tam tikri aspektų, nepagalvojus apie susitarimus su darbuotojais, apie klientą, kuriam pokyčiai arba neturėtų padaryti įtakos, arba tik pagerinti paslaugas.
„Be to, Lietuvos mastu sudėtingiau eiti gamybinėms įmonėms į tokį režimą. 70 proc. tokių įmonių. Darbdavys turi užtikrinti, kad investicijos į gamybines linijas duotų rezultatų“, – svarsto D.Vitkuvienė.
Ekspertės verdiktas: tokiu būdu efektyviau nori dirbti patys darbuotojai
Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė Aušra Bytautienė 15min sakė, kad įdomiausia, jog tokiu atveju papildomai skatinti darbuotojų nereikia.
„Kas svarbu bent jau pradžioje, įvedant 4 darbo dienų savaitę – rodyti, demonstruoti vadovų pavyzdžiais, kad tai išvis yra realu. Tačiau toliau motyvacija ateis iš pačių žmonių, nes jie asmeniškai taps suinteresuoti dirbti efektyviau, produktyviau – t. y. ne organizacija paprašė intensyviau ir produktyviau dirbti, ne kažkam iš vadovų to reikia, bet tai labai rūpi pačiam darbuotojui“, – mano A.Bytautienė.
Pasak jos, organizacijos mini, kad turėdami galimybę patys susiplanuoti darbo laiką ir dirbti 4 dienas per savaitę, darbuotojai patys imasi iniciatyvos tobulinti darbo procesus, netgi susirinkimai, kurių kiekis daugumoje organizacijų tapo itin dideliu iššūkiu, pačių darbuotojų iniciatyva peržiūrimi ir efektyvinami. Kitaip tariant, pasak A.Bytautienės, didelė asmeninė darbuotojų motyvacija daro stebuklus.
Kartu ji teigė, kad organizacijos džiaugiasi ir kitais 4 darbo dienų savaitės rezultatais: patys darbuotojai mini, kad jie geriau pailsi, skiria laiką mokymuisi, rūpinasi savo sveikata, susitvarko asmeninius reikalus ir pan., t. y. papildomai atlaisvėjusi diena išsprendžia nemažai dalykų, kurių organizacijos siekia – kad žmonės būtų sveiki, pailsėję, kad mokytųsi ir tobulėtų.
Ar pasiteisintų tai visos šalies mastu? A.Bytautienė teigė, kad žmonės labai skirtingi ir juos motyvuoja skirtingi dalykai.
„4 darbo dienų savaitę įsidiegusios organizacijos mini, kad daugumą jų darbuotojų tai motyvuoja, tačiau visada yra ir tokių, kurie, jei galėtų rinktis, rinktųsi kitas naudas. Bet tiek šiuo atveju, tiek įsidiegiant bet kokias kitas nereikia turėti iliuzijų, kad tai tiks absoliučiai visiems“, – mano A.Bytautienė.
Kitas dalykas, pasak pašnekovės, yra tai, kad ne visur įmanoma pritaikyti 4 darbo dienų savaitę – ji netiks ten, kur vyksta nepertraukiama gamyba, arba tiesiogiai aptarnaujami klientai daugiau nei 4 dienas per savaitę, kur žmonės dirba pamainomis.
„Netiks ir tose organizacijose, kur labai ryškus sezoniškumas – bent jau sunkiai bus įmanoma sezoninio piko metu“, – apibendrino ji.
