Lietuvos profesinių sąjungų aljanso (LPSA) vadovas Audrius Cuzanauskas posėdyje pažėrė daug kritikos dabar egzistuojančiai tolimųjų reisų vairuotojų darbo tvarkai. Jis išskyrė tai, kad darbo sutartys tarp vairuotojų ir įmonių dažnai yra deklaratyvios, kai ant popieriaus nurodomos realybės vėliau neatitinkančios sąlygos.
Viena jų – nedraudiminiai laikotarpiai ir neapmokamos atostogos.
„Tai tapo norma, tokie laikotarpiai sudaro nuo 4 iki 6 mėnesių per metus. Vairuotojai dažnai nežino pasekmių – prarandamos socialinės garantijos, neskaičiuojamas stažas, o nedarbingumo niekas neapmokės. Jeigu nedirbama daugiau nei mėnuo, darbuotojas turėtų susimokėti privalomąjį sveikatos draudimą, bet apie tai jo niekas neinformuoja“, – sakė A.Cuzanauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiame sektoriuje neįprastai daug lėšų vairuotojams išmokama grynaisiais, kas leidžia vykdyti paralelinius mokėjimus ir vėliau padeda darbdaviams laimėti bylas ginčų komisijose.
Finansiniai dokumentai, kuriuos pasirašo vairuotojai, yra pateikiami jiems nesuprantama kalba, pavyzdžiui, anot A.Cuzanausko, vairuotojai atvykę iš Kirgizijos pasirašo lietuviškus dokumentus.
Kita problema yra draudimas – nors šioje srityje draudžiami tiek kroviniai, tiek automobiliai, profsąjungų atstovas teigė, kad į jį kreipiasi vairuotojai dėl situacijų, kai įvykus incidentui nuostoliai padengiami iš jų kišenės.
Dar viena sektoriaus problema, A.Cuzanausko teigimu, yra per ilgos komandiruotės, kurios itin išsitęsė pandeminiu laikotarpiu. Tai ypatingai aktualu vairuotojams iš trečiųjų šalių, kurie kelyje gali išbūti net iki devynių mėnesių.
Laiku nemokamas atlyginimas ar dienpinigiai – dar viena sektoriaus problema. LPSA vadovas ypač pabrėžė dienpinigių mokėjimo tvarka –nors pagal galiojančią tvarką darbdavys įsipareigoja sumokėti bent 50 proc. pinigų tris dienas iki išvykimo, to ne visuomet laikomasi.
Galiausiai, A.Cuzanauskas atkreipė dėmesį į vairuotojų ruošimo tvarką. Anot jo, vairavimo mokymus vykdo ne tokia veikla užsiimantys profesionalai, o esamos įmonės darbuotojai.
Darbo inspektorius: dalį sričių sprendžiame, bet negalime remtis nežodiniais sutarimais
Posėdyje kalbėjęs Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Gricius atkreipė dėmesį, kad pasirašomos sutartys yra šalių valia.
„Reikia suprasti, kad niekas negali daryti įtakos tam valios išraiškos momentui. Žinoma, patariame, kad nereikėtų pasirašinėti, ko nežinome ar negalime suprasti. Aš nematyčiau tame didelės problemos, bet pasitarti ar rekomenduoti būtina“, – teigė jis.
Vis dėlto, kai kurie A.Cuzanausko išsakyti teiginiai inspekcijos dėmesį atkreipė. J.Griciaus teigimu, atrodo keista, kai 70-80 proc. įmonės darbuotojų išeina neapmokamų atostogų, todėl inspekcija ėmėsi aiškintis šią situaciją.
Aukštas sektoriuje egzistuojantis grynųjų pinigų apyvartos lygis J. Griciui taip pat pasirodė vertas atidesnio žvilgsnio. Kaip ir problemos dėl kalbos, kuria pasirašomos sutartys – Darbo inspekcijos atstovas teigė, kad institucija domisi galimybėmis pakeisti situaciją šioje srityje.
Visgi J.Gricius taip pat atmetė kaltinimus dėl per mažos tolimųjų reisų sektoriaus kontrolės. Jis priminė, kad pernai sektoriaus darbuotojų naudai buvo priteista virš 600 tūkst. eurų suma, tuo tarpu darbdavių naudai – apie 35 tūkst. eurų, daugiausiai dėl materialinės žalos ar padarytų nusižengimų.
Vežėjų atstovas: norint atsisakyti grynųjų, reikėtų bankų garantijų
Posėdyje dalyvavęs vežėjų atstovas Algimantas Kondrusevičius pristatė situaciją pervežimų sektoriuje. Jo surinktais duomenimis, vairuotojų skaičius per metus sumažėjo, o trečiųjų šalių vairuotojų skaičius tarp samdomų darbuotojų smarkiai išaugo.
Štai 2019 m. lapkričio mėnesį vairuotojų Lietuvos įmonėse buvo virš 78 tūkst, pernai sausio mėnesį – 77 200, šių metų sausį – 75 tūkst. 600 žmonių.
Tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių 2019 m. pradžioje buvo 52 proc. visų darbuotojų, 2020 m. sausį – 70,5 proc., šių metų sausį – net 89 proc. Jo teigimu, ryškėja ir kita tendencija – įmonės persikelia į užsienio valstybes. Pernai iš Lietuvos rinkos išėjo 115 įmonių, iš kurių daugiau nei 90 perkelta į Lenkiją.
A.Kondrusevičius teigė suprantis, kad egzistuoja tam tikra problematika su kalbomis, tačiau pabrėžė, kad nors ūkiniai reikalai yra dokumentuojami lietuvių kalba, pagrindiniai dokumentai vairuotojams pateikiami kalbomis, kuriuos jie gali suprasti – anglų, rusų, prancūzų arba vokiečių.
Jis taip pat piktinosi LPSA kaltinimais ir teigė, kad su kai kuriomis profsąjungomis išlaiko konstruktyvų ryšį. A.Cuzenausko vadovaujamą įstaigą jis kaltino vykdant konkuruojančių Vakarų šalių užsakymus ir teigė, kad panašiomis profesinėmis sąjungomis turėtų pasidomėti šalies specialiosioss tarnybos.
Vadovas taip pat sutiko, kad grynųjų pinigų srautai sektoriuje galėtų būti mažesni, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad tuomet turėtų būti užtikrinamas mokėjimų prieinamumas.
„Jei norime atsisakyti grynųjų, tai padaryti galime, bet tuomet įpareigokime bankus, kad nemokamai atidarytų sąskaitas ir per 24 valandas klientui išduotų mokėjimo kortelę. Dabar atsidaryti sąskaitą kainuoja po 200 eurų. Vairuotojams reikia užtikrinti nepertraukiamą prieigą prie pinigų, nes yra buvę atvejų kai buvo blokuotos jų mokėjimo kortelės“, – argumentavo vežėjų atstovas.
Atsakydamas į priekaištą dėl darbuotojų apmokymo, A.Kondrusevičius skundėsi, kad vairuotojus apmokyti tapo neadekvačiai brangu, o valstybė šiuos profesijos darbuotojų rengimo sąnaudų kol kas nepasiryžta kompensuoti. Anot jo, dėl šios priežasties jauniems darbuotojams įėjimas į šią sritį gali būti per brangus. Situaciją bando spręsti įmonės, vairuotojus apmokydamos pačios.
Finansų ministerija: lengvatos, tarp jų ir komandiruotpinigiai, gali būti peržiūrėtos
Posėdyje dalyvavusi finansų viceministrė Rūta Bilkštytė teigė, kad masinis įmonių pasitraukimas iš Lietuvos atkreipė ministerijos dėmesį ir bus pasidomėta, ar šios pagal tvarką sumokėjo mokesčius.
Reaguodama į diskusiją dėl atlyginimų, ministerijos atstovė teigė, kad lengvatos sukuria papildomų problemų.
„Įmonės naudojasi dviem lengvatomis – nedidelis darbo užmokestis leidžia pasinaudoti neapmokestamų pajamų dydžio (NPD) lengvata, o komandiruotpinigiai yra neapmokestinami. Peržiūrėdami lengvatas atkreipsime į tai dėmesį. Skatiname darbuotojus, kad jie gautų ne minimalų atlyginimą ir komandiruotpiniginius gautų pagal darbo dienų skaičių. NPD mažinamas nebus“, – sakė ji.
