Trys socialinės atsakomybės dimensijos
Pirmiausia, reikėtų pabrėžti, kad šiandien įmonių socialinė atsakomybė dažna suprantama per siaurai: maždaug „esame socialiai atsakingi: rūšiuojame šiukšles ir dovanojame našlaičiams dovanėles per Kalėdas“. Toli gražu, neginčytina ir tokių iniciatyvų reikšmė ir prasmė, tačiau ta dar – toli gražu ne „lubos“.
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė, organizacijų psichologė Kristina Kovalčikienė sako, kad įmonių socialinė atsakomybė apima įvairias sritis: valdymą, darbo aplinką, santykius, bendruomenę, rinką, skaidrumą, poveikį aplinkai, žmogaus teises ir kitas.
„Pagrindinės sritys, arba dimensijos, kurios yra svarbios tvariai bet kurios organizacijos veiklai, yra trys – ekonominė, aplinkosaugos ir socialinė. Socialinė dimensija apima organizacijos siekį atsakingai elgtis su visomis suinteresuotomis šalimis: darbuotojais, partneriais, klientais, tiekėjais ir visais kitais, kuriems vykdoma veikla gali turėti poveikį, – pasakoja K. Kovalčikienė.
Socialiai atsakinga organizacija formuoja patrauklaus ir patikimo darbdavio įvaizdį, o tai padeda pritraukti, įdarbinti, motyvuoti ir išlaikyti geriausius darbuotojus.
Ekonominė sritis, pasak jos, reiškia organizacijos siekį būti ekonomiškai perspektyvia ir prisidėti prie regiono ar šalies ekonomikos plėtros bei gerovės, o aplinkos apsaugos sritis apima siekį užtikrinti harmoningą santykį su aplinka, siekiant sumažinti jai keliamą neigiamą veiklos poveikį .
K. Kovalčikienės teigimu, socialiai atsakingų įmonių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, kad socialinė atsakomybė turi teigiamas pasekmes tiek didelėms, tiek mažoms organizacijoms.
„Socialiai atsakinga organizacija formuoja patrauklaus ir patikimo darbdavio įvaizdį, o tai padeda pritraukti, įdarbinti, motyvuoti ir išlaikyti geriausius darbuotojus. Tuo tarpu socialinės atsakomybės ignoravimas gali lemti konkurencinio pranašumo sumažėjimą ar praradimą“, – akcentavo psichologė.
Šią sritį tyrinėjanti akademikė teigia, kad mokslinėje literatūroje gausu įrodymų, kad įmonių socialinė atsakomybė turi teigiamas pasekmes darbuotojams.
„Socialinė atsakomybė organizacijoje yra susijusi su pozityviomis nuostatomis darbo ir organizacijos atžvilgiu, tokiomis kaip suvokiamas organizacijos prestižas, suvokiama organizacinė parama, didesnis pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas į darbą, identifikacija su organizacija, didesnis pasitikėjimas organizacija, organizacinio teisingumo jausmas bei įsipareigojimas organizacijai“, – teigia K. Kovalčikienė.
Anot jos, kai darbuotojai savo organizaciją vertina kaip socialiai atsakingą, akivaizdžios tokio požiūrio sąsajos ir su didesniu komandos produktyvumu, pilietišku darbuotojų elgesiu organizacijoje, jų lojalumu ir kūrybiškumu.
„Galiausiai, socialinės atsakomybės praktikos ir suvokimas turi įtakos darbo motyvacijai ir apskritai psichologinei darbuotojų gerovei“, – sako K. Kovalčikienė.
Socialinė atsakomybė = verslo kultūra
Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas įsitikinęs, kad socialinės atsakomybės jausmas visuomenėje turi būti diegiamas nuo mažens. Vienu iš pavyzdžių jis laiko įtraukųjį ugdymą – t. y. gebėjimą priimti kitokius nei didžioji visuomenės dalis. Vėliau – gebėjimas kartu dirbti su tokiais kolegomis, jiems pagelbėti, įtraukti.
Socialinės atsakomybės jausmas visuomenėje turi būti diegiamas nuo mažens.
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Danguolė Oželienė pastebi, kad Europos Sąjungos dokumentai įmonių socialinę atsakomybę apibrėžia kaip politiką. Visgi pašnekovė linkusi įvardyti, kad tai – verslo organizavimo būdas. Pasak jos, kad įmonių socialinė atsakomybė neturėtų būti būdas pasipuikuoti, o siekis veikti visuomenės vardan, visų pirma pradedant nuo savęs – t. y. savo darbuotojų gerovės kūrimo.
„Tai yra ir verslo kultūra, kai iš tiesų, siekdamas finansinių rezultatų, nepamiršti žmogaus, bendruomenės, kurioje verslas įkurtas, nes be vartotojų jis negalėtų egzistuoti, tad turi būti kažkokia duoklė atiduoda ir visuomenei. Pastebiu, kad dabartiniai mūsų verslai, ypač Lietuvoje, labiau supranta socialinę atsakomybę kaip poveikį bendruomenei, nesvarbu ar vietos bendruomenei, ar plačiąja prasme. Dažnai įmonės darbuotojai paliekami nuošalyje“, – sako D. Oželienė.
Socialinės atsakomybės suvokimas atsiskleidžia, įmonėms vykdant tęstinius projektus, o ne vienkartines akcijas, artėjant šv. Kalėdoms ar kitoms šventėms.
Socialinės atsakomybės suvokimas atsiskleidžia, įmonėms vykdant tęstinius projektus, o ne vienkartines akcijas, artėjant šv. Kalėdoms ar kitoms šventėms. Socialinė atsakomybė privalo būti laikoma verslo kūrimo standartu. Ji turi būti glaudžiai susijusi su įmonės bendra strategija. Deja, gana dažnai klaidinga interpretacija ar suvokimas lemia, kad socialinė atsakomybė tampa rinkodaros ar komunikacijos tikslinėmis priemonėmis, o ne tikrąja socialine atsakomybe.
Be to, D. Oželienė pabrėžia, kad, realizuojant socialinės atsakomybės sumanymus, būtina nepamiršti ir savo darbuotojų.
„Esu dalyvavusi diskusijoje, kurioje darbdavys pasakė: „Šiemet nedarysime kalėdinio vakarėlio, numatytą pinigų sumą skirsime paremti Ukrainai“. Idėja puiki, bet kaip jaustis darbuotojams? Dėl ko visa tai daroma – dėl viešųjų ryšių?“, – retoriškai klausia ji.
Geriausia, kai išorės socialinės iniciatyvos taptų tikslinga, nuoseklia ir vertybiškai organizacijai artima veikla, o sprendimai būtų priimami ne tik vadovo nuožiūra, o kuo labiau įtraukiant visus.
Socialinė atsakomybė galimybių ribų neturi
Prieš pora metų vykusiuose Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) svarbiausią apdovanojimą „Metų socialiai atsakinga įmonė 2022“ laimėjo konsultacijų bendrovė „SDG“, įvertinta už socialiai atsakingą veiklą: kuriant darbuotojų gerovę, remiant bendruomenes ir vykdant aplinkai draugišką veiklą.
Įmonė jau daugiau kaip 15 metų vykdo socialinius projektus, tarp kurių „Saugok save darbe“. Iniciatyvas papildo dešimtmetį rengiamas protų mūšis „Būkime saugūs ir sveiki darbe!“, skirtas Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai.
Vykdomas projektas „Apsaugokime mūsų ateitį“, kurio metu pradinukams dalinami atšvaitai, šviesą atspindinčios liemenės ir edukacinės spalvinimo užduočių knygelės „Mokausi būti saugus“, skaitomos saugaus eismo pamokėlės. Jau keletą metų šios akcijos tikslas – aprūpinti visus Lietuvos kaimų mokyklų pirmokus šviesą atspindinčiomis liemenėmis.
Anot bendrovės atstovų, pats mylimiausias „SDG“ darbuotojų finansuojamas socialinis projektas – „Kalėdinės vaikų svajonės“. Jos metu vaikai iš vaikų globos namų, socialinių dienos centrų ar vaikų šeimų kuria originalius kalėdinius atvirukus. Projektas skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo atsakingumą ir verslumą, nes už kiekvieną nupieštą atviruką vaikai gauna atlygį. Projekto metu yra pildomos vaikų svajonės. Svarbu, kad į šiuos socialinius projektus įsitraukia ir kitos verslo įmonės bei jų darbuotojai.
Socialinė atsakomybė padeda darbuotojams rasti prasmę darbe
Be išorinių projektų, įmonė taiko socialinių naudų krepšelį darbuotojams, tarp kurių – keturių su puse dienos darbo savaitė, materialinė pagalba, papildomi laisvadieniai ir kita.
„Mes visi pirmiausiai esame žmonės su įvairiais poreikiais. Skubėdami, atsiduodami darbui, kartais tiesiog nespėjame pasirūpinti tuo, kas būtina, kad neprarastume optimizmo ir matytume prasmę tame, ką darome. „SDG“ vykdomi socialiniai projektai padeda darbuotojams surasti papildomų prasmių gyvenime, pagalvoti apie tuos, kuriems pasisekė mažiau, išbandyti įvairių veiklų, kurios nėra tiesiogiai susiję su jų atliekamu darbu“, – pasakoja „SDG“ personalo ir komunikacijos direktorė Rūta Jasienė.
Pasak jos, dažnai per darbo pokalbius išgirsta, jog kandidatai stebi įmonės socialines veiklas ir teigia norintys dirbti tokioje įmonėje, kuriai rūpi darbuotojai, rūpi bendruomenė, rūpi aplinka.
„Galime sakyti, kad dėl įmonės vykdomų iniciatyvų nejaučiame darbuotojų trūkumo“, – pasidžiaugia pašnekovė.
Be to, R. Jasienė pabrėžia, kad bendrovės socialinės iniciatyvos yra tęstinės: „SDG“ filosofija – suburti žmones, kurie norėtų siekti įmonės tikslų, ugdyti jų tapatumo jausmą, jų darbui suteikti prasmę, sukurti sąlygas klestėti aukščiausio lygio produktyvumui ir pasitenkinimui“.
Kasmetiniai NAVA apdovanojimai – jau sausio pabaigoje
Gausėjantis kasmetinių Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų dalyvių paraiškų skaičius – dar vienas įrodymas, kad socialinės atsakomybės svarbą ir naudą supranta ir įvertina vis daugiau verslo įmonių Lietuvoje.
Nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“ įprastai skiriama verslo subjektui, pateikusiam paraiškas į kelias ar visas nominacijas ir pasiekusiam didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse.
Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai 2024 bus tiesiogiai transliuojami 15min portale 2025 m. sausio 30 dieną.
