PROJEKTĄ „ATRASK INDONEZIJĄ SU MARIUMI JOKŪBAIČIU“ RASITE ČIA
15min verslo naujienų skyriaus redaktorius Marius Jokūbaitis leidosi į dvi savaites truksiančią kelionę po Indoneziją, užsukant į Singapūrą. M.Jokūbaitis dalijasi savo įspūdžiais – straipsniais, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Kelionės akimirkas rasite projekto polapyje „Atrask Indoneziją su Mariumi Jokūbaičiu“.
Išsuku iš plačios, bet užkimštos gatvės į nedidelį keliuką Džakartoje, ir tuoj pat pasitinka užtvaras su apsauga. Čia prasideda muitinės teritorija, ir lietuvių kompanija veikia beveik jos zonoje.
Tik užsukus į administracinį pastatą jau gali išgirsti kalbant lietuviškai, nes tai – didžiausia lietuvių investicija Pietryčių Azijoje. Gedimino Žiemelio aviacijos imperijai priklausanti „FL Technics Asia“ įsikūrusi būtent Džakartoje ir remontuoja viso regiono aviakompanijų lėktuvus.
Startuolis ir orlaivių remontas
Keliaujant po Indoneziją smalsu buvo sužinoti, ar čia yra investavusių lietuvių. Nors smogo kankinamoje Džakartoje visuomeninis transportas nėra itin populiarus, tačiau būtent autobusuose veikia lietuvių sukurta programėlė „Trafi“, šiek tiek primenanti m.Ticket Vilniuje.
Iš startuolio kilusi idėja buvo realizuota pirmiausia Indonezijos sostinėje. Tačiau programėlės kūrėjų Džakartoje nesutiksi, tad užsukau į „FL Technics Asia“ biurą, visai netoli oro uosto. Mane čia pasitiko visai veiklai vadovaujantis Martynas Grigalavičius.
Jis čia su šeima gyvena jau trejus metus, kai lietuviai įsigijo apleistą, valstybei priklausantį angarą šalia oro uosto. Dar ir dabar, pakeliui į „FL Technics Asia“ angarą, tiesiog lauke guli pamiršti rūdijantys lėktuvai. Tai jau bankrutavusių aviakompanijų palikimas.
„Nupirkome patalpas iš Vyriausybės, investavome dešimt milijonų dolerių. Dabar jau mes, lietuviai, septyniese, bet bus penkiolika. Lietuvių Džakartoje daugėja“, – sako M.Grigalavičius.
Suviliojo maži mokesčiai
Bet kodėl Džakarta? Lietuvius pirmiausia suviliojo maži mokesčiai. Čia darbuotojų apmokestinimas yra labai žemas. Be to, muitinės zonoje netaikomi kai kurie mokesčiai.
„Nors indoneziečiai gana lėtai tvarko biurokratinius dalykus – Lietuvoje tą patį susitvarkytum per du mėnesius, o čia per dvejus metus. Nors viskas užtruko, tačiau dabar lėktuvai jau netelpa į angarą“, – sako „FL Technics Asi“ vadovas.
O indoneziečių pasiūlymas atsirado laiku, nes bendrovė kaip tik ieškojo kažko panašaus visame regione.
Kaip lietuviai randa klientų? 25 procentai jų – Indonezijos kompanijos, likusi dalis – aplinkinės šalys. „Apibrėžėme aplink Džakartą trijų valandų skrydžio spindulį – kas patenka į tą ratą, tas mūsų potencialus klientas“, – paprastai paaiškino vadovas. Bet kaip konkuruoti su Azijos inžinieriais, kurie geriau pažįsta mentalitetą?
„Klientai kartais nepatenkinti vietinių – Azijos įmonių – paslaugų kokybe. Tad suranda mus“, – paaiškino M.Grigalavičius. Dabar lietuvių kompanija Džakartoje remontuoja Kambodžios, Mianmaro, Indonezijos, Tailando oro bendrovių lėktuvus.
Darbuotojai – skirtingų etninių grupių
Lietuvis vedžioja po remontuojamas patalpas antrame aukšte – čia bus laisvalaikio kambarys, čia jau veikia valgykla, čia klientų kambariai. Regis, lietuviai Indonezijos sostinėje įsikūrė ilgam, nes nuo 150 vietinių darbuotojų ketina priimti dar tiek pat.
Koridoriuose zuja indoneziečiai, tačiau iš veidų matyti, kad jie priklauso skirtingomis etninėms grupėms. Indonezijoje gyvena per 300 skirtingų etninių grupių. Pavyzdžiui, pagrindinio boso administratorė priklauso kinų etninei grupei.
Prie įvairovės lietuviai turėjo prisitaikyti. „Per darbuotojo ar jo šeimos nario gimtadienį būtina nusiųsti gėlių vainiką – čia tokia tradicija. Jiems reikia daug dėmesio. Tačiau yra nemažų skirtumų, pavyzdžiui, jie gyvena tik šia diena“, – pasakojo M.Grigalavičius.
Už nevėlavimą – priedas
Indonezijoje vėlavimas nėra blogas ženklas, todėl čia dirbantys lietuviai bando kontroliuoti vėluojančius darbuotojus, pavyzdžiui, moka priedą, jei ateis laiku į darbą per tam tikrą laikotarpį.
Minimali alga Indonezijoje viršija vos 200 eurų. „FL Technics Asia“ vadovas pasakojo, kad žemiausios grandies bendrovės darbuotojai per mėnesį uždirba apie 400 eurų, tačiau inžinierių algos jau skaičiuojamos tūkstančiais.
„Mes darbuotojų ieškome universitetuose, mokyklose, į Lietuvą skraidiname juos mokyti“, – teigė pašnekovas.
Savaitgaliais stengiasi ištrūkti
Aviacijos remonto bendrovei vadovaujantis lietuvis sako pripratęs prie nuolatinių spūsčių Džakartoje – čia į susitikimą ar darbą vykti dvi valandas yra normalu. Todėl jis gyvena netoli autostrados, kuri veda tiesiai į oro uostą, bet vis užtrunka valandą kelyje į darbą.
„Mes, lietuviai, jau pajutome, ką reiškia gyventi tokiame mieste. Kvėpavimo takai, akys nukenčia, todėl savaitgaliais stengiamės ištrūkti iš sostinės“, – prisipažino lietuvis. Be to, Džakartoje jis pasigenda kultūrinių renginių, todėl reguliariai vyksta į Singapūrą.
Kiek atsipūsti galima nebent per ramadaną, kai daug miestiečių išvyksta pas gimines ar artimuosius, panašiai kaip per Kalėdas lietuviai. Indonezija yra didžiausia musulmonų bendruomenė.
