„Infobalt“ kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama tarpininkauti sprendžiant problemą. Ministerija sako, kad sprendimas dar nepriimtas.
Kritika dėl galimai neleistinos valstybės pagalbos
Asociacijos „Infobalt“ ekspertų skaičiavimu, valstybei nesumokėta apie 15 mln. eurų dividendų dėl to, jog investicijos į Susisiekimo ministerijos valdomo LRTC vykdomą interneto paslaugos „Mezon“ verslą galėjo būti finansuojamos iš bendrovės turto pardavimų ir reguliuojamos veiklos pajamų.
„Mums matematika suponuoja, kad investicijos ir turimos finansinės lėšos nesutampa Telecentro dokumentuose. Mums kilo įtarimas, kad tai tiesiog yra subsidijuojama iš valstybės pavestos funkcijos (...) Iš kažkur atsiranda papildomos lėšos papildomoms investicijoms, kurios dar be to ir pelno negeneruoja“, – BNS sakė „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka.
Telecentras atmeta kaltinimus ir nurodo, kad bendrovės veikla pelninga.
„Negalime sutikti su „Infobalt“ teiginiais dėl neteisėtos valstybės teikiamos pagalbos LRTC, galimai neteisingo LRTC reguliuojamos veiklos sąnaudų atskyrimo ar neefektyvios veiklos. LRTC jokios neleistinos valstybės pagalbos nėra gavusi. Bendrovė dirba efektyviai – pelnas kiekvienais metais didėja, EBITDA marža yra artima privačių paslaugos teikėjų telekomunikacijų rinkoje EBITDA maržai“, – rašoma BNS atsiųstame Telecentro atsakyme.
Telecentras tikina, kad nors jam įstatymu yra suteikta išimtinė teisė teikti LRT televizijos ir radijo siuntimo paslaugą, tačiau tai yra leistina valstybės pagalba.
„Apie šios reguliuojamos paslaugos vykdymą Europos komisija yra notifikuojama kiekvienais metais. Be to, LRTC teikiama reguliuojamos ir nereguliuojamos veiklos ataskaita yra Ryšių reguliavimo tarnybos audituojama kiekvienais metais, ir pažeidimų nebuvo nustatyta“, – nurodo Telecentras.
„Infobalt“ teigimu, viešai prieinamų finansinių duomenų ir ataskaitų analizė rodo, jog 2008-2018 metais vykdyta Telecentro investicinė veikla neužtikrino „normalizuoto pelno (EBITDA) ir jo maržos augimo“, o valdomo valstybės turto naudojimas buvo neefektyvus.
Pasak asociacijos, tuo pačiu laikotarpiu LRTC vykdyta komercinė „Mezon“ veikla generavo nuostolį, dengiamą iš reguliuojamų veiklų ir bendrovės turto pardavimo pajamų bei papildomų valstybės lėšų, kurios buvo investuotos didinant LRTC įstatinį kapitalą.
Telecentras nurodo, kad bendrovės veikla buvo pelninga visais metais (2008-2018 metais), išskyrus nedidelį nuostolį 2009 metais ir 2013 metais, kai buvo įgyvendinamas „technologiškai daug progresyvesnis sprendimas, – išjungus analoginę televiziją, buvo pereita prie skaitmeninės televizijos.“
Bendrovė aiškina, kad investicijas į reguliuojamas ir nereguliuojamas paslaugas visada vykdė tik savo lėšomis. Tiesa, 2017 metais įmonė gavo valstybės lėšų, padidinant įstatinį kapitalą, ekstremalių situacijų pranešimų valdymo sistemai (224 tūkst. eurų) įdiegti, kuri buvo neatlygintinai perduota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) naudojimui.
LRTC atmeta kaltinimus ir dėl dividendų bei kryžminio subsidijavimo
„Infobalt“ pažymi, kad Europos Sąjungos teisė draudžia pajamomis, gaunamomis iš reguliuojamos veiklos, subsidijuoti kitas tos pačios bendrovės veiklas, tai yra, teikti kryžminį subsidijavimą komercinei veiklai, vykdomai konkurencingoje rinkoje.
Asociacija kaip vieną iš galimų problemos sprendimo variantų siūlo LRTC reguliuojamų ir komercinių veiklų išskaidymą, komercinę veiklą perduodant atskiram juridiniam asmeniui, kurio valdymas būtų perduotas interesų konflikto neturinčiai (tai yra, elektroninių ryšių politikos neformuojančiai) ministerijai.
„Mūsų turbūt pirminis ir absoliutus interesas, kad šita 11 metų trunkanti situacija, kai iškreipiama konkurencija rinkoje, jinai baigtųsi ir komercinės veiklos būtų atskirtos, patikėtos kitai institucijai, kuri nereguliuoja šitos rinkos. Nes šiuo atveju Telecentras yra valdomas Susisiekimo ministerijos, ministerija yra rinkos reguliatorius tuo pačiu“, – BNS kalbėjo P.Vertelka.
LRTC atkerta, kad „Infobalt“ atstovai yra neteisūs teigdami, jog iš reguliuojamos veiklos gautomis pajamomis buvo subsidijuojamos kitos veiklos.
„Kai bendrovės turtas (pavyzdžiui, bokštai), naudojamas teikti reguliuojamoms ir nereguliuojamoms paslaugoms, tokio turto sąnaudos yra paskirstomos paslaugoms proporcingai naudojamam turtui. Tokiu būdu reguliuojamų paslaugų kainos mažėja, ir valstybė gauna naudą, nes mažėja našta valstybei finansuojant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (LRT televizijos ir radijo transliacijų siuntimo paslauga)“, – sako Telecentras.
Bendrovė tikina, kad moka valstybei dividendus, o pagrindinės veiklos paslaugų plėtros vykdymas naudojant pajamas, gautas pardavus nereikalingą turtą, yra įprasta ir „sveika“ bet kurio verslo praktika.
„LRTC valstybei sumokami dividendai kasmet didėja. Bendrovė 2018 metais išmokėjo 331 tūkst. eurų dividendų, o 2019 metais išmokės 955 tūkst. eurų. Negalime pasakyti, kodėl „Infobalt“ ekspertai teigia, jog buvo neva nesumokėti 15 mln. eurų dividendų, kadangi pardavus nereikalingą turtą, buvo finansuojama „Mezon“ veikla“, – rašoma Telecentro atsakyme.
Kreipėsi į Teisingumo ministeriją
Pasak P.Vertelkos, balandžio 17 dieną Teisingumo ministerijai kreipimąsi nusiuntusi asociacija tikisi, kad ministerija imsis medijavimo, kad būtų rastas sprendimas ir „nereikėtų ieškoti kitų alternatyvų, tai yra, teismo kelių šiai situacijai išspręsti“.
Pasak asociacijos, valstybės institucijų veiksmai, teikiant su Europos Komisija galimai nesuderintą valstybės pagalbą LRTC, taip pat sukėlė žalą telekomunikacijų sektoriuje veikiančiam privačiam verslui.
„Jeigu taikiai neteisminiu būdu nebus pasiektas susitarimas, iš valstybės gali būti pareikalauta atlyginti privačiam verslui padarytą žalą“, – rašoma asociacijos pranešime.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, kad sprendimas dėl asociacijos kreipimosi nėra priimtas.
„Specialistai vertins, kaip šiuo atveju būtų galima pritaikyti naują teisinį instrumentą – mediaciją“, – BNS komentavo ministras.
