„Išvada labai aiški – krizė baigėsi. Visos išlaidos didėja visur (...). 2013 metais buvo pirmininkavimas (Europos Sąjungos Tarybai), kada natūraliai reikėjo daugiau reprezentacinių išlaidų, daugiau komandiruočių išlaidų ir pan., bet pastarieji metai, atrodo, bus paviję ir tuos 2013 pirmininkavimo metus“, – trečiadienį pristatydama 2016 metų biudžeto panaudojimo duomenis sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė.
Remiantis Audito komiteto surinktais duomenimis iš 159 asignavimo valdytojų, praėjusiais metais valstybės institucijos ir įstaigos transportui išleido 45,3 mln. eurų, tai sudaro 4,4 mln. eurų daugiau nei užpernai. Komandiruotėms panaudota 20 mln. eurų, tai yra 1,6 mln. eurų daugiau nei 2015 metais. Kvalifikacijai kelti teko 3,8 mln. eurų, palyginti su 2015-aisiais 0,2 mln. eurų daugiau. Reprezentacijai išleista 6 mln. eurų, 0,3 mln. eurų daugiau nei 2015-aisiais.
I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad beveik pusė reprezentacijai numatytų lėšų panaudota paskutinį metų ketvirtį.
I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad beveik pusė reprezentacijai numatytų lėšų panaudota paskutinį metų ketvirtį.
„Kai kurie dalykai yra charakteringi, tai yra tai, kad tos išlaidos, kurios turėtų per metus pasiskirstyti gana tolygiai, sukrenta į metų pabaigą.
Nuo to, kad valstybės institucijos siuntinėja šakočius Kalėdų proga, tikrai nemanau, kad dėl to viešasis administravimas yra geresnis“, – tvirtino Audito komiteto vadovė.
Anot jos, galima daryti išvadą, kad kai kurios išlaidos nepagrįstos, per daug suplanuota lėšų.
„Galima daryti paprastą išvadą – kad suplanuota tiesiog per daug pinigų. Paimkime tą pačią reprezentaciją, numatyti 7 mln. eurų, išleista 6 mln. eurų, net nesugebėjo išleisti visų pinigų. Pusė (išlaidų) praktiškai yra ketvirtas ketvirtis. Ką tai rodo? Jeigu reprezentacijos išlaidos yra išlaidos, kurios yra skirtos ryšiams palaikyti, ar ne visus metus reikia tą daryti? Aišku, tą daryti reikia visus metus. Bet metų pabaigoje nupirksime šakočių ir išleisime pinigus ir įsisavinsime“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Audito komiteto duomenimis, mažėjo tik išlaidos ekspertams. Pernai jiems skirta 4,3 mln. eurų, tai sudaro 6,9 mln. eurų mažiau nei 2015 metais.
Darbo užmokesčio fondas praėjusiais metais sudarė 1,027 mlrd. eurų, jis buvo 45,5 mln. eurų didesnis nei užpernai.
Komiteto surinkti duomenys taip pat rodo, kad pernai smarkiai – 1,87 mln. eurų – padidėjo išmokos premijoms. 2016 metais premijoms skirta 5,367 mln. eurų, 2015 metais šis suma buvo 3,49 mln. eurų. Daugiau premijuota už nepriekaištingą pareigų atlikimą, švenčių proga, atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis.
I.Šimonytė kritikavo pačią valstybės tarnautojų apmokėjimo sistemą, kai darbuotojams skiriami įvairūs priedai, kad jie uždirbtų konkurencingą atlyginimą. Pasak jos, problemos neišspręstų ir praėjusios Vyriausybės parengtas naujas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio įstatymo projektas.
Audito komiteto posėdyje dalyvavusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pranešė, kad naujos Vyriausybės šis projektas taip pat netenkina, todėl ketinama jį atsiimti.
„Šiuo metu mes atsiimame įstatymo projektą, siūlysime jam nepritarti, kad galėtume pateikti naują, kad būtent šitas problemas išspręstume. Čia yra vienas iš mūsų prioritetų. Kad apmokėjimas būtų už pasiektus rezultatus, kad priemokos ir priedai būtų tikrai skiriami ne darbo užmokesčiui kelti, o už rezultatų pasiekimą“, – teigė kanclerė.
Jos tvirtinimu, ateityje valstybės tarnyboje darbo užmokesčio fondas turėtų ne didėti, bet mažėti.
„Norime mažinti kaštus, kurie skiriami administracinėms funkcijoms, kurios dubliuojasi per skirtingas institucijas. Patį darbo užmokesčio fondą numatome tikrai ne didinti ateityje, o mažinti. O jeigu yra sutaupymų, tai žiūrėti, kaip kompensuoti žmonėms, kurie atlieka specialiąsias funkcijas, kurios reikalingos tų institucijų valdymui“, – kalbėjo ji.
Vyriausybės kanclerė taip pat minėjo, kad analizuojamas valstybės institucijų transporto naudojimo efektyvumas, svarstoma galimybė jį labiau centralizuoti. Taip pat peržiūrimos komandiruočių kryptys ir jų teikiama nauda.
„Šiuo metu pradėsime daryti analizę, būtent kokiu tikslu ir kur važiuoja valstybės tarnautojai. Išmetant darbo grupes, kur yra pirmininkaujančios šalys ir Briuselis, norime pažiūrėti, kas lieka: tų komandiruočių tikslingumą, ar tai konferencija, ar tai susitikimas, ar tai paroda, pažiūrėti tą kaštų dalį ir žiūrėti, kur mes galime gal įvesti šiek tiek daugiau kontrolės, kad tą tokį turistavimą iš valstybės sektoriaus eliminuoti kiek galima daugiau“, – tvirtino M.Dargužaitė.
Vyriausybei jau pateiktas nutarimo projektas, kuriuo būtų naikinama galimybė politinio pasitikėjimo pareigūnams gauti priedą už nuosavo automobilio naudojimą tarnybos tikslais. Seimo Audito komiteto narys Naglis Puteikis minėjo, kad praėjusioje Vyriausybėje dirbę viceministrai gaudavo kompensacijas už tai, kad savo automobiliu iš namų Kaune atvykdavo į darbo vietą Vilniuje.
