Nors jau yra įgiję nemažai patirties, žinių, išžvalgę šalies rinką, vienmečiai 26 m. Vaidas Talačka ir Andrius Darulis vis dar nėra praktikoje realizavę savo sukurtos kompiuterinės vaizdo atpažinimo sistemos „AceVision“. Todėl dabar svarbiausias jų tikslas – gauti pirmąjį užsakymą, gerai užsirekomenduoti ir žengti toliau – į Lietuvos ir užsienio rinkas.
Inovatyvi produkcijos kokybės tikrinimo ir rūšiavimo sistema „AceVision“ skirta atpažinti ir pašalinti brokuotus gaminius gamybos linijose, pasitelkus vaizdo atpažinimo įrenginius. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į įmonės poreikius, sukurta modulinė sistema pritaikoma konkrečiai. „AceVision“ yra susidomėjusios septynios Lietuvos bendrovės.
Projektas kol kas išbandytas tik laboratorinėmis sąlygomis, todėl prieš pusantrų metų įkurtą bendrovę „Agito“ tenka išlaikyti patiems. „Abu dirbame per du darbus: vienas jų pinigus uždirba, kitas – „suvalgo“, – šypteli V.Talačka.
„Agito“ įkūrėjai neabejoja, kad, nuosekliai ir kryptingai dirbant, anksčiau ar vėliau sėkmė juos aplankys. Skaitytojų dėmesiui – studentų verslumo skatinimo projekto START tinklaraščio Pradejau.lt atviras pokalbis su jaunaisiais verslininkais Vaidu Talačka ir Andriumi Daruliu.
Verslą sugalvojo pietaudami
– Sakoma, kad patikimas, ta pačia idėja degantis verslo partneris – sėkmingos veiklos garantas. Kaip jūs susiėjote ir nusprendėte kartu kurti verslą?
– (Andrius) Dar vienas kito nepažinodami jau svajojome, kad būtų įdomu suktis verslo pasaulyje. Paskui susitikome universitete – buvome bendrakursiai. Nuo antro ar trečio kurso įsidarbinome įmonėje, kurioje ir dabar dirbame. Įmonė diegia verslo valdymo sistemas. Įsidarbinome programuotojais, vėliau tapome verslo konsultantais bei vadovais. Šis darbas mums suteikė labai vertingos patirties bei žinių: išmokome bendrauti su klientais, supratome verslo valdymo peripetijas.
Kartu dirbome, kartu pietaudavome, o pietaudami nuolat kalbėdavome, kad norėtųsi ką nors įdomaus padaryti.
– (Vaidas) Kartu dirbome, kartu pietaudavome, o pietaudami nuolat kalbėdavome, kad norėtųsi ką nors įdomaus padaryti. Prieš pusantrų metų pradėjome fantazuoti. Nežinojome, ką norime daryti, bet norėjome. Galime daug ką daryti, tačiau norėjosi kažką naujo sugalvoti, realizuoti savo žinias.
Nors geriausiai išmanome programavimą ir matematiką, kurti programinės įrangos verslui nesinorėjo. Norėjosi sukurti kažką materialaus, ką galėtum pačiupinėti, kas realiai veiktų.
– Kodėl nusprendėte kurti gamybos brokui skirtą vaizdo atpažinimo sistemą?
– (Vaidas) Pačioje pradžioje buvo įdomi robotika, vėliau – automatika. Pasidomėjome, pasibandėme, pasikonsultavome. Tada pradėjome ieškoti klientų. Visiškai atsitiktinai atsirado pirmas klientas, kuriam prireikė konvejerio. Kai atsirado klientas, įkūrėme įmonę.
Tuomet supratome, kad siūlome labai abstrakčiai – galime kaip ir viską, bet kaip ir nieko. Supratome, kad automatika yra labai sudėtinga sritis – jei neturi vardo, įdirbio ir patirties, tai niekas iš tavęs nieko ir nepirks.
Tada nusprendėme, kad mums įdomus vaizdo atpažinimas, kad šioje srityje turime žinių, patirties. Ir tai jau buvo pakankamai konkretu – kokybės kontrolės uždaviniai: broko atpažinimas, rūšiavimas. Šitoje srityje pritaikėme tai, ką mokėmės – matematiką (abu yra baigę Kauno technologijos universitetą, – red. past.).
– (Andrius) Pirmą pusmetį pardavinėjome robotus, bet nieko nepardavėme. Antrą pusmetį patys studijavome, ką galime padaryti, išsikristalizavome kokybės tikrinimo vaizdo sistemą.
Dabar mūsų pardavimo taktika tokia: važiuojame į įmonę, prisistatome, paprašome brokuotos produkcijos pavyzdžių ir atliekame galimybių tyrimą, t.y. brokuotus gaminius parsivežame, nufilmuojame, atliekame tyrimus, aprašome ir tuomet nusiunčiame įmonei konkretų jiems pritaikytą pasiūlymą.
Ieško nestandartinių sprendimų
 |
| Sistema AceVision |
– Papasakokite plačiau apie savo sukurtą sistemą „AceVision“.
– (Andrius) Kaip minėjome, mūsų tikslas yra su vaizdo atpažinimo priemonėmis atpažinti brokuotus daiktus ir juos atrinkti. Pavyzdžiui, jei ant plėvelės gamybos metu atsiranda svetimkūnis, ji jau netinka, dėl estetinių dalykų, maistui, tačiau ją kuo puikiausiai galima naudoti statybų pramonėje.
Kita pavyzdys, sistema gali atpažinti, ar gerai ant jogurto indelio atspausdinta etiketė, taip apsidraudžiant, kad, klaidos atveju, nereikėtų į nuostolius nurašyti visos produkcijos partijos.
Sistema praktikoje atrodo taip: reikiamame gamybos proceso taške yra įdiegiamos pramoninės vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksuoja judančius gaminius bei tikrina reikiamas jų savybes, kokybinius parametrus. Kompiuteris juos analizuoja ir, jeigu parametrų įverčiai nukrypsta nuo leistinų normų, sistema arba praneša gamybos operatoriui apie aptiktą nekokybišką gaminį, arba siunčia signalą automatikos įrenginiams, kurie pašalina gaminį iš tolimesnio gamybos proceso.
Sistema taip pat gali pateikti įvairias analitines ataskaitas apie aptiktus nekokybiškus gaminius: kodėl ir kaip dažnai koks brokas pasitaiko. Tai gali padėti įmonėms atrasti broko atsiradimo priežastis.
– Kokios įrangos sistemos funkcionavimui reikia ir kiek ji kainuoja?
– (Vaidas) Vaizdo kameras, kurias naudojame „AceVision“ sistemai, nėra mums įprastos buitinės: jos yra specifinės ir skirtos pramonei bei sudėtingiems uždaviniams. Šių pažangių vaizdo kamerų išskirtinumas tas, kad programuotojas ją gali valdyti visais aspektais, visus parametrus. Taip pat jos dažniausiai yra atsparios dulkėms ir kitiems aplinkos poveikiams, kurių neišvengsi gamybos procese.
Kitas, ne mažiau sistemai svarbus dalykas – apšvietimas. Apšvietimo šaltiniai yra netgi brangesni už vaizdo kameras. Japoniška metro ilgio lempa kainuoja dešimtis tūkst. litų. Ieškome sprendimų, kaip viską atpiginti. Pavyzdžiui, patiems sulituoti LED apšvietimo juostą kainuoja vos kelis tūkst. Lt, o norimą rezultatą vis tiek pasiekiame.Taip ieškodami nestandartinių sprendimų, galime sumažinti kliento investicijas.
Taip pat sistemai dar reikalingas, kompiuteris, brokuotų gaminių atmetimo automatika. Sistemos pritaikymas konkrečiam uždaviniui – kūrybinis darbas.
Esame paskaičiavę, kad vienai Lietuvos plastikinių plėvelių gamybos įmonei galime pasiūlyti jiems tinkančią vaizdo atpažinimo sistemą kelis kartus pigiau nei siūlo Vokietijos bendrovės. Galbūt tai bus mūsų pirmasis užsakymas.
Žvalgosi į užsienio rinkas
– Ar daug konkurentų turite Lietuvoje?
– (Vaidas) Lietuvoje yra vienas kitas rimtas konkurentas. Mūsų šalyje ši rinka nėra tokia didelė, kad masiškai galėtum pardavinėti tokias sistemas. Gamybos įmonių Lietuvoje yra, tačiau, jų finansiniai pajėgumai ne visada leidžia investuoti į naujas technologijas.
Antra vertus, Lietuvoje žmonės mato prie gamybos linijos stovinčias dvi bobutes ir darančias tą darbą, kuriam pritaikyti kažką inovatyvaus atrodo per daug brangu ir sudėtinga. Tad inovatyvumo problema Lietuvos versle yra tikrai ne mitas.
– Per pusantrų metų ne kartą keitėsi jūsų veiklos kryptis. Nepasikeis vėl po pusmečio?
Lietuvoje žmonės mato prie gamybos linijos stovinčias dvi bobutes ir darančias tą darbą, kuriam pritaikyti kažką inovatyvaus atrodo per daug brangu ir sudėtinga.
– (Vaidas) Nesakome, kad negali šiek tiek keistis, nes vis dar intensyviai ieškome savo rinkos, kurioje geriausiai galėtume pritaikyti savo turimas žinias. Ieškome sričių, kuriose galėtume sukurti ir standartizuoti savo vaizdo atpažinimo produktą. Turint konkretų uždavinį sprendžiantį produktą, būtų galima eiti ir į užsienį.
Lietuvoje didelio verslo nepridarysi. Čia – tik bandymų poligonas. Išsibandai, kas veikia, kas naudinga įmonėms, tuomet eini į užsienį. Eiti į užsienį be savo produkto yra beprasmiška.
Žinoma, gal po pusmečio pamatysime, kad Lietuvos įmonėms kelios dešimtys tūkst. litų už inovatyvią kokybės kontrolės sistemą – per daug, todėl pasuksime kitur. O gal tą pačią atpažinimo vaizdo sistemą taikysime visai kitoje srityje. Inovacijos yra labai dinamiškos. Ką dabar darai, po pusmečio ar metų jau gali būti tik istorija.
Pirmą kartą įkurti bendrovę – baisu
– Pakalbėkime apie juridinę verslo pusę. Ar įsteigti bendrovę sudėtinga?
– (Andrius) Bendrovės įsteigimas yra pakankamai greitas, tačiau baisus, kai darai tą pirmą kartą – kai susiduri su biurokratija, kai reikia įnešti pradinį 10 tūkst. litų kapitalą.
Taip pat neramino, kaip sureaguos dabartinis darbdavys – ar nesupyks, ar teigiamai pažiūrės. Jei neigiamai, kaip pragyventi be pajamų šaltinio? Ar suspėsime dirbti per abu darbus? Darbdavys pažiūrėjo geranoriškai. Žinoma, tenka aukoti vakarus, savaitgalius savo bendrovei.
Nereikia labai skubėti steigti bendrovę. Pirmiausia, reikia aplankyti savo potencialius klientus ir išsiaiškinti, ar jiems reikalingas tavo kuriamas produktas. Mes galbūt paskubėjome ir savo įmonę įkūrėme šiek tiek per anksti.
– (Vaidas) Kol bendrovė neneša pelno, jos išlaikymas kainuoja. Tačiau labai džiaugiamės, kad į mūsų komandą įsiliejo labai gabių žmonių, kurie visi taip pat yra matematikai.
Paramos – per daug įpareigojančios
– Minėjote, kad kai kurią laboratorinę įrangą pirkote gavę paramą. Galbūt apie savo verslą svajojantys studentai pernelyg baiminasi, kad viską reikia daryti tik už savus, o tiksliau – iš banko pasiskolintus, pinigus?
– (Andrius) Savų (arba investuotojų) lėšų tikrai reikės, ir reikės nemažai. Tačiau yra nemažai galimybių pasinaudoti finansine parama, tačiau, prieš jos siekiant, reikėtų žinoti keletą svarbių dalykų. Paramą, kurios suma neviršija 20 tūkst. litų, gauti yra pakankamai nesudėtinga ir nesunku. Jei paramos suma didesnė, ją gauti ir sunku, ir ji labai įpareigoja.
Reikia labai pasverti, ar verta pretenduoti ir gauti didelę ES paramą, nes reikia turėti ir nemažai savo lėšų. Be to, yra labai daug dokumentacijos, projekto įgyvendinimo eigoje esi labai apribotas keisti veiklos pobūdį, o juk mes jau kelis kartus jį keitėme ir dar neaišku kiek keisime. Ką daryti, jei vykdysi projektą plėvelių kokybės kontrolei, o vėliau paaiškės, kad to vis tik niekam nereikia?
– (Vaidas) Esame gavę 20 tūkst. litų vertės investicinį čekį. Už juos galima pirkti paslaugas iš universiteto, pavyzdžiui, tyrimus. Tačiau dar turi įnešti savo 9 tūkst. litų. Vadinasi, pusę pinigų įdedi savų.
Iš Kauno savivaldybės už įdomią verslo idėją esame gavę 5 tūkst. Lt. Ta parama buvo labai geras dalykas, nes buvo mažai biurokratijos, reikalavimų – pateik paraišką, sudomink komisiją ir gausi. Už tuos pinigus nusipirkome vaizdo kamerą, apšvietimo įrangos, kompiuterį savo darbuotojui, bandymų konvejerį. Tiesa, galiausiai teko ir savo tūkstantį pridėti.
Daug naudingos ne finansinės paramos gauname iš KTU, KTU regioninio mokslo parko, KTU StartupSpace.
Apie START
2011 metų pabaigoje startavęs ir du metus truksiantis studentų verslumo ugdymo projektas START jungia penkias šalies aukštąsias mokyklas bei mokslo ir technologijų parkus. Jo dalyviai ne tik gauna daug naudingų finansinių, rinkodaros, ekonominių žinių, bet ir varžosi dėl itin viliojančio prizo – savo verslo idėjos realizavimo.
START dalyvauja KTU regioninis mokslo parkas, Kauno technologijos universitetas, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos Mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas, Visorių informacinių technologijų parkas, Vilniaus kolegija, Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parkas ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija.
