„Mes susidūrėme kad ir su paprastu dalyku, vykdant įstatyme nustatytas pareigas, pagal kurias administratorius privalo atidaryti sąskaitas – tiek komercinę, tiek bankroto, – nė viena iš kredito įstaigų šitų sąskaitų įmonei atidaryti neketina“, – BNS pirmadienį teigė A.Valaitis.
„Lygiai taip pat paslaugų pirkėjai negali su įmone atsiskaityti (...) – įmonė laiku negauna pinigų už anksčiau suteiktas paslaugas, patiektą elektros energiją. Ir įmonė pati negali pirkti jai būtinų prekių ir paslaugų, nes negali už jas atsiskaityti be Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos leidimo. Iš visų pusių įmonė sankcionuota labai stipriai“, – pridūrė jis.
Vilniaus apygardos teismui praėjusią savaitę laikinai sustabdžius „Inter RAO Lietuvos“ neteisminę bankroto bylą, A.Valaitis sako, kad jei įmonei bus leista tęsti bankroto procedūras, ketinama kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kaip administratoriui reikėtų vykdyti teisės aktuose numatytas funkcijas.
„Dabar matome, kad dalies Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytų funkcijų nemokumo administratorius negali vykdyti ir neaišku, kaip tos pareigos turės būti įgyvendintos“, – teigė A.Valaitis.
Ieškinį prašant panaikinti „Inter RAO Lietuvos“ kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus birželio 30-ąją, teismui pateikė įmonės kreditorė – Šveicarijoje ir Vokietijoje veikianti energijos tiekėja ir gamintoja „Alpiq“. Įmonės teigimu, ji nebuvo informuota apie ketinimą „Inter RAO Lietuvai“ kelti bankroto bylą ne teismo tvarka.
A.Valaitis sako, jog „Alpiq“ apie kreditorių susirinkimo sprendimus nebuvo informuota, nes šios įmonės, „Inter RAO Lietuvos“ birželio pabaigos duomenimis, nebuvo tarp kreditorių.
„Jie (Alpiq – BNS) sako, kad nebuvo informuoti kaip kreditorius. Įmonės („Inter RAO Lietuvos“ – BNS)) duomenys rodo, kad ta įmonė nėra kreditorius. (...) Visi kreditoriai pranešimo išsiuntimo apie inicijuojamą nemokumo procesą dieną pagal buhalterinės apskaitos duomenis buvo informuoti“, – BNS sakė A.Valaitis.
Jo teigimu, „Inter RAO Lietuvos“ administracija, kaip ir numato teisės aktai, per 15 dienų nemokumo administratoriui perdavė bendrovės turtą bei dokumentus.
Pasak jo, „Inter RAO Lietuva“ turi daugiau nei 4 tūkst. kreditorių – dauguma jų yra bendrovės akcininkai, kuriems dėl pritaikytų sankcijų nebuvo išmokėti dividendai.
Bendrovės akcininkai pavasarį nutarė dividendais išmokėti visą pernai uždirbtą 7,4 mln. eurų pelną, tačiau „Nasdaq“ centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Vilniaus filialas atsisakė tai padaryti.
„Inter RAO Lietuvos“ kreditoriai birželio 30-ąją nusprendė inicijuoti neteisminį bendrovės bankrotą, jo administratoriumi paskirti Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, jam nustatant 36,5 tūkst. eurų (50 minimalių mėnesio atlyginimų dydžio) atlygį, taip pat įpareigoti „Inter RAO Lietuvos“ vadovą per 15 dienų administratoriui perduoti bendrovės turtą ir dokumentus.
Įmonės bankrotas inicijuotas po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kovo viduryje apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos.
Įmonė Vilniaus apygardos administraciniam teismui bandė skųsti FNTT sprendimą įtraukti ją į sankcionuojamų bendrovių sąrašą, tačiau nesėkmingai – pasak teismo, skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme.
