Šiandien ji teigia, kad dvigubai išaugusi pirkinio kaina, sugaištas laikas ir kokybės neatitinkantis gaminys jai tapo gera pamoka. Muitinės atstovai patvirtina – Europos Sąjungos šalyse veikiančios elektroninės parduotuvės negarantuoja, kad muito nereikės mokėti, o pardavėjų skelbiamos sąlygos gali klientus klaidinti.
Rinkosi patraukliausią variantą
Tinklalapyje buvo labai aiškiai nurodyta, kad siunčiant už Jungtinės Karalystės ribų prekei bus taikomas 10 svarų mokestis.
Vilnienė Aistė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) 15min.lt papasakojo, kodėl susigundė pasiūlymu suknelę pirkti internetu. „Apsižvalgiusi Lietuvos parduotuvėse ir proginių rūbų nuomos salonuose sau tinkamos suknelės neradau. Tiesiog netiko dydžiai, todėl būtų tekę suknelę siūtis. Nutariau pasižiūrėti internete. Radau daug patrauklių pasiūlymų, tačiau jie visi buvo ne lietuviškuose tinklalapiuose“, – pasakojo ji.
Aistė teigė iš karto atmetusi ne ES šalyse veikiančias elektronines parduotuves, nes iš trečiųjų šalių siunčiantis suknelę tektų mokėti muito mokestį. Taip pat mergina norėjo būti garantuota, kad galės grąžinti proginį rūbą, jei jo kokybė bus netinkama.
„Prekę užsisakiau iš Jungtinėje Karalystėje (JK) registruoto tinklalapio www.1dress.co.uk. Jis man abejonių nekėlė. „Google“ paieškojau atsiliepimų ir visi jie rodė, kad ši elektroninė parduotuvė yra patikima. Taip pat man pasirodė labai priimtina kaina lyginant su tais pasiūlymais, kuriuos mačiau Lietuvoje“, – nurodė pašnekovė.
Nemalonus pranešimas
Gavau ne suknelę, o pranešimą iš siuntų gabenimo tarnybos, kad turiu sumokėti muito mokestį.
Aistė pabrėžė, kad įdėmiai perskaitė siuntimo sąlygas: „Tinklalapyje buvo labai aiškiai nurodyta, kad siunčiant už JK ribų prekei bus taikomas 10 svarų mokestis. Pasirinkus iš valstybių sąrašo Lietuvą ši suma buvo pridėta prie suknelės kainos. Jokių papildomų siuntimo išlaidų nurodyta nebuvo. Kadangi parduotuvė veikė ES valstybėje, tikėjausi, kad nieko daugiau mokėti neteks. Informacijos, kad suknelė gali atkeliauti iš trečiosios šalies, tiklalapyje taip pat nebuvo.“
Sumokėjus už pirkinį tą pačią dieną su mergina susisiekė elektroninės parduotuvės atstovas, kuris pasiteiravo, ar viskas nurodyta teisingai ir patvirtino, kad suknelė atkeliaus per tinklalapyje nurodytą laiką.
„Sutartu laiku jos negavau. Man buvo pasakyta, kad kilo nenumatytų sunkumų. Taip pat sulaukiau klausimo, kada tiksliai numatytos mano vestuvės. Norėdama apsidrausti šią datą šiek tiek paankstinau“, – pasakojo Aistė.
Galiausiai suknelė atkeliavo, tačiau ji didelio džiaugsmo nesuteikė: „Gavau ne suknelę, o pranešimą iš siuntų gabenimo tarnybos, kad turiu sumokėti muito mokestį. Iš karto pasitikrinau savo kreditinę kortelę ir pamačiau, kad joje tikrai nurodytas tas tinklalapis, tačiau pinigų gavėjas yra Singapūre, o gautame pranešime buvo nurodyta, kad prekė atkeliavo iš Kinijos.“
Mokesčiai – pusė kainos
Už suknelę mokėjau 90 svarų, muitinės dokumentuose kaina buvo nurodyta 30 dolerių, o mokesčių turėjau sumokėti 208 litus.
Merginą nustebino, kad su muitinės tarpininko paslaugomis už siuntinį buvo prašoma sumokėti pusę jo kainos. „Taip pat atsiimdama prekę pastebėjau, kad kaina, kurią aš mokėjau, ir kaina, kuri buvo nurodyta muitinės dokumentuose, skyrėsi keturis kartus. Aš už suknelę mokėjau 90 svarų, muitinės dokumentuose kaina buvo nurodyta 30 dolerių, o mokesčių turėjau sumokėti 208 litus“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Mergina teigė, kad kartu su pranešimu apie siuntinį iš UAB „Vilniaus muitinės tarpininkas“ gavo pasiūlymą pasinaudoti šios įmonės paslaugomis.
„Tikrai nežinau, iš kur jie gavo mano duomenis. Galbūt juos perdavė siuntų gabenimo bendrovė. Muitinės tarpininkas mane informavo, kad jeigu aš nesumokėsiu muito, suknelė bus grąžinta tiekėjui, bet niekas negarantuoja, kad man bus grąžinti pinigai. Šiame tinklalapyje buvo nurodytos grąžinimo sąlygos. Jose akcentuota, kad suknelės siuvamos pagal individualius išmatavimus, todėl ją grąžinti galima tik jei yra akivaizdus defektas“, – pasakojo vilnietė.
Mergina apsisprendė sumokėti papildomus pinigus ir suknelę pasiimti. „Išsipakavus suknelę mane ištiko dar vienas šokas. Ji buvo pagaminta iš pačių prasčiausių medžiagų. Vargu ar tokios kokybės prekių būtų galima rasti ir Gariūnuose. Sumokėjus beveik 700 litų tikrai turėjau aukštesnius lūkesčius“, – apmaudo neslėpė ji.
Trečiųjų šalių problema
Prekės iš trečiųjų šalių apmokestinamos 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifu, jei jų vertė didesnė nei 75 litai.
Aistė pasakojo, kad prasidėjo ilgas ir nuobodus susirašinėjimas su elektronine parduotuve. „Jie man visada atsakydavo, tačiau pretenzijų taip ir nepriėmė. Turėjau siųsti suknelės nuotraukas. Galiausiai man grąžino 40 proc. suknelės kainos, tačiau tai menka paguoda“, – sakė ji.
Mergina taip pat pasakojo savo nemalonia patirtimi pasidalinusi su pažįstama mergina internete ir išgirdusi panašų atvejį. „Iš šios parduotuvės suknelę buvo užsisakiusi merginos giminaitė, gyvenanti JK. Rūbo kokybė buvo tokia, kokia nurodyta tinklalapyje, tačiau užsakius į Lietuvą buvo atsiųstas toks pat pigus gaminys, kaip ir mano.“
Lietuvos muitinės departamento atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė 15min.lt nurodė, kad siuntos iš ES šalių yra neapmokestinamos. Kita situacija prekes siunčiant iš trečiųjų šalių. Jos apmokestinamos atsižvelgiant į siuntos vertę: 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) reikės sumokėti tiems, kurie iš trečiųjų šalių interneto parduotuvėse pirko prekių, kurių vertė didesnė nei 75 litai.
Jei prekių kaina didesnė nei 510 litų, teks mokėti ne tik PVM, bet ir muito mokesčius.
„Jei prekių kaina didesnė nei 510 litų, teks mokėti ne tik PVM, bet ir muito mokesčius. PVM bus skaičiuojamas ir tuo atveju, jei ne Europos teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo fiziniam asmeniui Lietuvoje atsiųs prekių, kurių vertė didesnė nei 160 litų. Jei siuntai bus pritaikyti kokie nors mokesčiai, dar 30 litų už siuntų deklaravimą teks sumokėti Lietuvos paštui“, – paaiškino R.Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Turi patvirtinti dokumentais
Muitinės atstovė nurodė, kad pašto siuntas gavėjų ir siuntėjų vardu deklaruoja muitinei bei pateikia muitiniam tikrinimui Lietuvos pašto deklarantai. Kartu su siunta paštas turi pateikti muitinei visus reikiamus dokumentus arba leidimus, jeigu jie reikalingi, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti mokesčius. Jeigu trūksta kokių nors konkrečių dokumentų, paštas apie tai informuoja gavėją.
Jeigu prekes asmuo įsigijo internetinėje parduotuvėje, tai muitinei kartu su siunta turi būti pateikiami prekių įsigijimo ir siuntimo dokumentai, kurie reikalingi importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti. Kol negaunami muitiniam tikrinimui reikalingi dokumentai, negali būti apskaičiuojami mokesčiai, ir pašto siunta negali būti atiduodama gavėjui.
Jeigu siuntinį siunčia privatus asmuo privačiam asmeniui, siuntos vertė nustatoma pagal siuntėjo nurodytą vertę. Priklausomai nuo siunčiamų prekių pobūdžio ir vertės, siuntos gali būti apmokestinamos importo muito, pridėtinės vertės bei, jeigu siunčiamos akcizais apmokestinamos prekės, akcizo mokesčiais.
Jeigu siunta siunčiama ne per Lietuvos paštą, keičiasi siuntos deklaravimo muitinei tvarka.
Siuntinio gali atsisakyti
Gavėjas turi teisę atsisakyti siuntinio. Tiesa, tokiu atveju nėra garantuojama, kad už siuntą jam pavyks susigrąžinti sumokėtus pinigus.
Jeigu asmuo nesutinka su muitiniu siuntos įvertinimu, jis turi teisę įrodyti, kad mokėjo tiek, kiek nurodyta sąskaitoje, pateikdamas visus sandorio vertę pagrindžiančius dokumentus. Taip pat gavėjas turi teisę atsisakyti siuntinio.
Tiesa, tokiu atveju nėra garantuojama, kad už siuntą jam pavyks susigrąžinti sumokėtus pinigus. Tai priklauso nuo prekės grąžinimo sąlygų. Be to, dar didesne problema gali tapti siuntimo išlaidų kompensavimas.
Taikomi mokesčiai priklauso ir nuo siuntos paskirties. Ar siunta komercinė, ar nekomercinė sprendžia muitinės pareigūnai, matydami siuntos dokumentus ir siunčiamas prekes. Siunta pripažįstama nekomercine, jeigu siunčiami daiktai yra aiškiai skirti asmeniniam naudojimui.
Siųstis galima ne viską
Muitinės atstovė patikslino, kad toli gražu ne viską, kas siūloma užsienio elektroninėse parduotuvėse, galima siųsti į Lietuvą. Draudžiami siųsti daiktai yra išvardinti Lietuvos pašto sąraše.
Yra tokių prekių, kurių atsiuntimui į Lietuvą reikalingi atitinkamų institucijų leidimai (ginklai, kultūros vertybės, CITES konvencijoje išvardinti augalai ar gaminiai iš augalų, gyvūnų ir kitų). Tokiu atveju, kol negauti leidimai, siuntos sulaikomos. Apie siuntos sulaikymą ir tolesnius veiksmus gavėją informuoja Lietuvos paštas.
Jei perkami vaistai, leistinas siunčiamų vaistų kiekis – penkios pakuotės to paties pavadinimo vaisto. Jeigu siunčiamasi 6-9 vaistų pakuotės – reikalinga gydytojo recepto kopija, o jeigu kiekis didesnis ar siunčiami vaistai psichotropiniai – ir Sveikatos apsaugos ministerijos išduodami leidimai.
