Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad naujasis Nacionalinis plėtros fondas bus tiltas, jungiantis ministerijų strateginius tikslus, finansinius šaltinius ir finansų rinkos dalyvius.
„Tai prisidės prie didesnio ekonomikos finansavimo, kapitalo rinkos plėtros bei investicijų augimo. Naujasis fondas bus patikimas verslo partneris, telkiantis finansines priemones vienoje vietoje“, – teigė G.Skaistė.
Vyriausybės nutarimu „Invega“ vienintelė turės NPĮ statusą, o jos antrinės įmonės – Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF), Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) ir Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) – šio statuso netenka.
Kitas fondo konsolidavimo reformos etapas – antrinių įmonių visiškas ar dalinis prijungimas prie „Invegos“ ir naujų valdymo organų suformavimas.
Vyriausybė pernai spalį pradėjo nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą, o jį baigti tikimasi iki šių metų pabaigos.
Ministrė G.Skaistė anksčiau teigė, kad „Invegos“ prioritetai bus žaliojo kurso įgyvendinimas, energetinis saugumas, papildomos investicijos į atsinaujinančią energetiką bei į inovacijas kuriant aukštesnę pridėtinę vertę.
„Invega“ teigia, jog 2021–2027 metais į Lietuvos rinką planuojama įlieti daugiau kaip 300 mln. eurų verslui skirtų ES struktūrinių fondų lėšų.
Per 21-erius veiklos metus finansavo apie 58 tūkst. įmonių, sukurta ir rinkai pasiūlyta daugiau nei 60 skirtingų priemonių. Vertinama, kad paskolų, garantijų, rizikos kapitalo ar kompensacijų forma „Invega“ į šalies ekonomiką įliejo 2,7 mlrd. eurų naujų investicijų.
Bendrovės vertinimu, nuo 2009 iki 2020 metų nacionalinių plėtros įstaigų priemonės sukūrė papildomai beveik 9 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP) nominaliąja išraiška, o iki 2030 metų ši suma pasieks 17 mlrd. eurų.
