„Nors „Žemaitijos pieno“ valdyba motyvuoja, kad pasitraukimas į šešėlį leistų sutaupyti 35 tūkst. eurų per metus, akivaizdu, kad tikrasis šio veiksmo motyvas – pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko noras nuvertinti ir itin pigiai įsigyti likusias akcijas iš daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų „Žemaitijos pieno“ akcininkų“, – pranešime spaudai sako Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pranešęs apie bendrovės ketinimus trauktis iš vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius, „Žemaitijos pieno“ valdybos pirmininkas A.Pažemeckas pareiškė, kad tai yra nenaudinga, ir kainuoja papildomus finansinius resursus – 35 tūkstančius eurų. O papildomo kapitalo esą neketinama pritraukti.
Tačiau V.Plunksnis mano, buvimas biržoje duoda naudos, net ir neketinant pritraukti papildomo kapitalo.
„Listingavimas NASDAQ – galimybė mažomis sąnaudomis gauti papildomo viešumo bei sukurti stabilios bei patikimos įmonės įvaizdį eksporto rinkose, o patiriamos išlaidos 58 mln. eurų nuosavą kapitalą turinčiai įmonei yra simbolinės“, – sakė V. Plunksnis.
Pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko noras – nuvertinti ir itin pigiai įsigyti likusias akcijas iš daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų „Žemaitijos pieno“ akcininkų, – sako V.Plunksnis.
Investuotojų asociacija mano, kad „Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. 2015 metų pabaigoje „Žemaitijos pienas“ turėjo 10,2 mln. eurų grynųjų pinigų, o įmonės trumpalaikis turtas sudarė net 50,4 mln. eurų.
„2015 metais „Žemaitijos pieno“ pinigų srautas iš pagrindinės veiklos sudarė 15,5 mln. eurų. Atsižvelgiant į stiprius prekės ženklus bei kainas, kurios už tokias įmones mokamos Vidurio ir Rytų Europoje, „Žemaitijos pieno“ vertė parduodant įmonę strateginiam investuotojui galėtų siekti 120-150 mln. eurų, arba 2,6-3,2 euro už akciją. Norėdamas trauktis iš biržos, A.Pažemeckas turėtų pasiūlyti sąžiningą kainą“, – sakė V.Plunksnis.
Delistingavus „Žemaitijos pieną“, visa sukurta vertė atitektų tik 64-erių A.Pažemecko šeimai, nes naujas investuotojas neprivalėtų skelbti oficialaus pasiūlymo likusioms akcijoms supirkti, kaip tai vyksta su biržoje listinguojamomis įmonėmis.
Nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje datos (2004 m. gegužės 1 d.) “Žemaitijos pieno” akcininkams sugeneruota grąža sudarė vos 4,4 proc., arba maždaug 0,35 proc. per metus, kai tuo tarpu VILSE indeksas pakilo 144 proc., arba 7,6 proc. per metus.
“Pasaulyje vadovų sėkmė vertinama pagal akcijų kainos pokytį biržoje, todėl galima konstatuoti, kad pasitraukdamas dabar, A.Pažemeckas konstatuotų, kad visą sukurtą vertę pasiima sau, o dešimtmečius reikšmingų dividendų laukiantys smulkieji paliekami likimo valiai“, – sakė V.Plunksnis.
2004 metais “Žemaitijos pieno“ pajamos siekė 98 mln. eurų, o grynasis pelnas – 3 mln. eurų, o nuosavas kapitalas sudarė 15 mln. eurų. Tuo tarpu 2015 metais “Žemaitijos pienas“ gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, o nuosavas kapitalas sudarė 58 mln. eurų.
Investuotojų asociacija jau pakvietė „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis į grupę, kuri sieks, kad „Žemaitijos pienas“ liktų biržoje, o jeigu A.Pažemeckas nuspręstų pasitraukti – sąžiningos akcijų kainos.
