Antrą kartą gautas iš esmės naujas dokumentas, kuriame, kaip ir pirmą kartą, – klaidinanti, prieštaringa, daug klausimų dėl ketinimų skaidrumo kelianti informacija.
„Ir šįkart teikiamai bendrovės „Grigeo Klaipėda“ paraiškai dėl TIPK leidimo pakeitimo Klaipėdos miesto savivaldybė turi esminių pastabų. Mums ne vis tiek, kokiu oru kvėpuoja klaipėdiečiai, todėl darysime viską, kad minėta bendrovė galiausiai pateiktų kompleksinį vaizdą, kur ir kaip ketina tvarkytis su itin taršiomis gamybinėmis nuotekomis. Dabar matome neatitikimų, prieštaringos informacijos, kurią būtina patikslinti, kad šie „netikslumai“ netaptų spraga nedoriems ketinimams, galimybe apeiti reikalavimus“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis. Jis atkreipė dėmesį, kad visas abejones bendrovė galėtų išsklaidyti pateikusi vieną išsamų, o ne kelis skirtingus, atskirų segmentų, kaip dabar yra, dokumentus.
Ketina išleisti itin taršias nuotekas
Naujojoje „Grigeo Klaipėda“ TIPK paraiškoje kalbama jau tik apie ketinimą nevalytas nuotekas išleisti Nemuno g. į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotakyną, o ne apie esamų valymo įrenginių modernizaciją. Šių nuotekų tarša daug kartų viršija nustatytus normatyvus.
Klaipėdos savivaldybė pažymi, kad paraiškoje nurodytos gamybinių nuotekų, išleidžiamų iš Nemuno g. 2 į nuotakyną BDS7, ChDS koncentracijos itin viršija LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 nustatytas ribines vertes. TIPK paraiškoje teigiama, kad laikinojoje sutartyje numatyta, jog į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus gali būti išleidžiamos didesnės nuotekų teršalų koncentracijos, nei nurodytos prisijungimo sąlygose. Siekiant neviršyti AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrenginių leidžiamos apkrovos, numatyta riboti suminę taršą. Esą, viršijus nustatytą mėnesio suminį taršos kiekį, nuotekų išleidimas bus nedelsiant nutrauktas.
Klaipėdos savivaldybė kategoriškai nesutinka, kad AB „Grigeo Klaipėda“ į nuotakyną išleistų visiškai nevalytas, žymiai ribines vertes viršijančias gamybines nuotekas, nes tai ne kartą tapo priežastimi, dėl ko AB „Klaipėdos vanduo“ buvo priversta stabdyti nuotekų priėmimą, o „Grigeo Klaipėda“ turėjo stabdyti technologinį procesą.
Savivaldybės specialistų vertinimu, gamybinės nuotekos turi būti išvalytos iki leistinų normų ir tik po to išleidžiamos į nuotakyną. Pažymima, kad būtina išnagrinėti itin taršių AB „Grigeo Klaipėda“ gamybinių nuotekų tvarkymo alternatyvas bei galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.
AB „Grigeo Klaipėda“ paraiškoje taip pat nurodyta, kad „esant poreikiui numatoma galimybė periodiškai valytas nuotekas (dumblo kompostavimo aikštelių filtratą) iš Dumpių nuotekų valymo įrenginių antrinio nusodintuvo išleisti į esamą išleistuvą (AB „Klaipėdos vanduo“ priklausantį nuotekų išleidimo kolektorių (į Kuršių marias)), sudarius vienkartinę/laikiną sutartį nuotekų transportavimui su AB „Klaipėdos vanduo“. Nuotekos bus išleidžiamos vadovaujantis atskiram/konkrečiam nuotekų išleidimui sutartyje nustatytomis sąlygomis“.
Vadinamoji Transportavimo sutartis tarp AB „Grigeo Klaipėda“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ šiuo metu yra nutraukta pastarosios iniciatyva, tačiau popieriaus ir kartono gamybos įmonė deda pastangas ją atnaujinti. Argumentuojant, jog gali būti padaryta žala gamtai, prašoma sudaryti laikinąją sutartį dėl šiek tiek apvalytų paviršinių nuotekų (dumblo saugojimo aikštelių filtrato) išleidimo per „Klaipėdos vandenų“ įrenginius.
Klaipėdos savivaldybės pozicija tokia: kadangi įmonė Dumpiuose apvalytą dumblo kompostavimo aikštelių filtratą planuoja išleisti į AB „Klaipėdos vanduo“ valytų nuotekų kolektorių, kas yra prilyginama išleidimui į gamtinę aplinką (Kuršių marias), TIPK paraiškoje turėtų būti pateikti visi reikalingi duomenys (likutinis užterštumas ir kt.). Savivaldybės nuomone, teiginys, kad AB „Grigeo Klaipėda“ neišleidžia nuotekų į paviršinį vandens telkinį, yra neteisingas ir klaidinantis.
Prašo pateikti techninį sprendimą
AB „Grigeo Klaipėda“ pateiktoje paraiškoje teigiama, kad išvalytos nuotekos (50 kub. m per dieną) iš Dumpių nuotekų valymo įrenginių asenizacine mašina pagal poreikį pervežamos į mieste bendrovės teritorijoje Nemuno g. 2 esančią bendrą nuotekų siurblinę ir kartu su susidarančiomis gamybinėmis ir paviršinėmis nuotekomis, išleidžiamos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus.
Toks verslo logika nepaaiškinamas sprendimas kelia rimtų abejonių. Kodėl nuotekas iš rajono teritorijos per visą miestą transporto priemonėmis reikia gabenti išpilti į įmonės teritoriją? Savivaldybės specialistų nuomone, įmonė turėtų pateikti schemą su detaliu paaiškinimu, kad niekam nekiltų klausimų, ar bent techniškai toks sprendimas yra įmanomas.
Be to, pagal šį modelį „Grigeo Klaipėda“ teoriškai turėtų dirbti jau dabar, tačiau teisinio pagrindo šiai veiklai nėra (nėra sutarties).
Grąžinusi papildyti pirmąją popieriaus ir kartono gamyklos paraišką AAA pažymėjo, kad „Grigeo Klaipėda“ privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Kol jos nėra atliktos, AAA „negalės priimti AB „Grigeo Klaipėda“ paraiškos TIPK leidimui pakeisti“.
Tokio dokumento svarbą akcentuoja ir Klaipėdos miesto savivaldybė. „Manome, kad visiems įmonės planuojamos ūkinės veiklos pakeitimams turėtų kompleksiškai (bendrai) atliktas vienas poveikio aplinkai vertinimas, vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka“, – rašoma rugpjūčio 13 d. Klaipėdos savivaldybės rašte Aplinkos apsaugos agentūrai.
