Pavyzdžiui, turtingiausio pasaulyje žmogaus Billo Gateso bendrovė „Microsoft“ 1997 metais, kai bendrovė „Apple“ dar buvo žemumose ir daugelis jai prognozavo bankrotą, nusprendė investuoti į ją 150 mln. dolerių. Nors B. Gateso žingsnis tuo metu buvo strategiškai teisingas ir taip padėjo sušvelninti vyriausybės susirūpinimą, kad „Microsoft“ nekonkurencinga bendrovė, informacinių technologijų žinovai tai įvertino trumparegiškumu.
Steve`as Jobsas ne tik atgaivino „Apple“, bet ir pralenkė „Microsoft“, savo bendrovę padarydamas pelningiausia pasaulyje. Daugelis svarsto, kas būtų atsitikę, jeigu „Microsoft“ nebūtų skolinusi „Apple“ pinigų. Galbūt šiuo metu dominuotų visai kita bendrovė.
„Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas, vienu metu tapęs turtingiausiu žmogumi pasaulyje, pripažįsta, kad prieš trejus metus jo eksperimentai lėmė didelį pinigų praradimą. Pavyzdžiui, „Amazon“ bendrovės išleistas telefonas buvo itin prastai parduodamas, todėl kompanija prarado daugiau kaip 170 mln. dolerių.
Žinomiausia pasaulyje laidų vedėja Oprah Winfrey galėjo mėgautis sukauptu turtu baigusi televizinę karjerą, tačiau ji nusprendė siekti dar daugiau ir prieš šešerius metus įkūrė televiziją. Pirmieji žingsniai buvo labai sudėtingi. Dabar O. Winfrey sako, kad apie tą laikotarpį galėtų parašyti knygą pavadinimu „101 klaida“, o jeigu būtų žinojusi, su kokiais sunkumais susidurs, matyt, būtų pasirinkusi kitą kelią.
Kaip teigia žinoma moteris, televizija pradėjo darbą dar nepasiruošusi, todėl prarado daugiau kaip 300 mln. dolerių. Tačiau Oprah nebūtų Oprah, jeigu jos projektai neatsigautų ir veiktų itin sėkmingai. Būtent tokiu keliu jos televizija eina šiandien.
Warrenas Buffettas žmones žavi savo investicine išmintimi ir net yra gavęs Orakulo pravardę, tačiau dar ankstyvoje karjeroje jis padarė skubotą sprendimą, kuris, pasak W.Buffetto, kainavo labai brangiai.
1960-aisiais W.Buffetas nusipirko savo dabartinės bendrovės „Berkshire Hathaway“ akcijų ir pardavė jas kompanijai atgal, taip gaudamas nemenką pelną. Po to, kai „Berkshire Hathaway“ vadovas jį šiek tiek apgavo, W.Buffetas nusprendė atsikeršyti – nupirko bendrovės kontrolinį akcijų paketą ir atleido vadovą, tačiau tokiu žingsniu W.Buffetas pririšo save prie tekstilės kompanijos ir dabar sako, jog reikėjo investuoti kur nors kitur. Šį žingsnį jis vadina 200 mlrd. dolerių klaida.
Richardas Bransonas, „Virgin Group“ įkūrėjas, įsitikinęs, kad daryti klaidų – normalu. Vienos jų – prekės ženklų, kaip „Virgin Brides“ arba „Virgin Cola“ išleidimas. Tai visiškai neatsipirko. Prekės ženklai tiesiog išnyko.
Kosmetikos bendrovės „L`Oreal“ paveldėtoja Liliane Bettencourt, kuri mirė šiais metais, buvo žinoma kaip turtingiausia moteris pasaulyje. Jos gyvenimo pabaigoje Prancūzijos žiniasklaidą užvaldė su L.Bettencourt susijusi sukčiavimo schema. Jos dukra ieškinyje tvirtino, kad 25 metais už jos mamą jaunesnis fotografas išviliojo beveik 1,5 mlrd. dolerių.
L.Bettencourt dukra tvirtino, kad fotografas manipuliavo jos motina, kai ši nebuvo pajėgi suprasti, kas vyksta, siekdamas gauti pinigų ir meno dirbinių. Prieš dvejus metus fotografas buvo nuteistas už pinigų plovimą ir piktnaudžiavimą. Jam taip pat buvo priteista atlyginti 170 mln. dolerių žalą.
George`as Sorosas, vadinamas investicijų guru, neturinčiu lygių. Investuotojo įkurtas fondas jam yra atnešęs milijardus dolerių, bet prieš keletą metų G.Sorosas padarė brangią klaidą, kai investavo 0,5 mlrd. dolerių į „Quantum“ fondą.
Nors iš pradžių G.Sorosas džiaugėsi šia investicija, „Quantum“ fondas pradėjo dirbti nuostolingai ir smarkiai atsiliko nuo konkurentų. Po mažiau nei metų nuo 0,5 mlrd. dolerių investicijos, G.Sorosas ją atsiėmė, o tai fondo akcijoms tapo pražūtinga. Kaip sako ekspertai, gerai, kad G.Sorosas galiausiai susivokė, nes vėliau ir daugiau investuotojų pasitraukė iš rizikingos fondo veiklos.
Koks moralas? Net jei turi daug pinigų, tai nereiškia, kad nedarysi klaidų. Bet, kaip sakoma, protingi mokosi iš savų klaidų, o išmintingi – iš svetimų.
