2013 metų pabaigoje darbo neturėjo jau 26,7 mln. vyrų ir moterų – vidutinis nedarbo lygis siekė 12,1 proc.
Rekordiškai daug bedarbių turi Ispanija – 26,7 proc., ir Graikija – 27,3 proc. Artimiausiu metu situacija reikšmingai nepasikeis. Net ir 2015 metams Europos Komisija prognozuoja, kad nedarbas euro zonoje sieks 11,8 proc.
Krizės našta labai skirtingai palietė skirtingas kartas. Euro zonos periferijoje – labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybėse – dažnai vartojama frazė „prarastoji karta“. Tai reiškia, kad tose valstybėse darbo rinkos situacija yra prasčiausia. Ypač Graikijoje ir Ispanijoje, kur jaunimo nedarbo lygis viršija 50 proc. Prasta situacija ir Italijoje bei Portugalijoje, kur darbo neturi apie 40 proc. jaunimo. Jaunimo grupei statistikai priskiria 15–24 metų amžiaus žmones.
Portugalijoje ir Ispanijoje jaunimo nedarbo lygis išaugo dvigubai. 30 ir vyresnių žmonių nedarbas augo 10–15 proc. Ispanijoje ir 8–10 proc. Portugalijoje. Tuo metu įdarbinimo lygis rodo, kad mažai nukentėjo jaunesni nei 20 metų amžiaus žmonės, tuo metu pastebimai mažiau įdarbinta 20–24 metų amžiaus žmonių – šis rodiklis smuko 20 proc. Portugalijoje ir net 27 proc. Ispanijoje.
Taip pat pastaraisiais metais nukentėjo ir kiek vyresnių žmonių (25–34 metų) grupė – euro zonoje šios amžiaus grupės žmonių samdymas pastebimai sumažėjo. Šiems žmonėms kur kas sunkiau išvengti ilgalaikio nedarbo, be to, jiems tai yra mažiau naudinga. Jaunesni nedirbantys žmonės gali dar tęsti mokslus, tuo metu vyresni priversti ieškoti darbo.
Taip pat mažiau samdyta ir 25–29 metų amžiaus darbuotojų. Augo ir vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių nedarbas, tačiau augimas nesiekė vidurkio.
Ilgalaikio nedarbo (nedirba 12 mėnesių ir daugiau) problema kol kas yra labiau būdinga vyresniems žmonėms, tačiau pastaruoju metu auga ir jaunimo nedarbas. 25–29 metų amžiaus grupėje euro zonos periferinėse šalyse 40–60 proc. bedarbių darbo neranda jau daugiau nei metus.
„Deutsche Bank“ analitikai rašo, kad visos valstybės, susidūrusios su rimtomis nedarbo problemomis, jau ėmėsi priemonių joms spręsti. Jos nukreiptos į darbo vietų kūrimą bei lengvesnį įsidarbinimą po studijų.
Lietuvoje pernai nedarbo lygis sumažėjo iki 11,8 proc. Ekonomistai nesitiki, kad šis rodiklis sparčiai smuks. Artimiausiais metais Lietuvoje darbo greičiausiai vis dar neturės apie 10 proc. darbingo amžiaus žmonių.
