Statistikos departamento paskelbti išankstiniai 2020 m. demografiniai rodikliai suteikia bent jau mažą pretekstą optimizmui. Skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių antrus metus iš eilės išliko teigiamas, be to, pirmą kartą daugiau tautiečių grįžo nei emigravo.
Tačiau daugiau dėmesio sulaukia imigrantai iš trečiųjų šalių – ilguoju laikotarpiu darbo rinkos rodikliai neatrodo pozityviai, todėl, panašu, kad srautas iš trečiųjų šalių bus tik svarbesnis.
Dar daugiau – Baltarusiją ir Ukrainą, iš kurių atvyksta daugiausiai darbuotojų, pastaruoju metu krečia politiniai ir ekonominiai neramumai. Tad šių šalių gyventojai Lietuvą galimai pasirenka ne tik dėl didesnio uždarbio, bet ir dėl geresnių perspektyvų bei saugumo. Visgi, jei šiose šalyse situacija stabilizuosis, galbūt imigracijos banga kiek sumažės. Tai keltų dar daugiau iššūkių Lietuvos darbo rinkai.
Iš kur atvyksta daugiausiai
Tačiau kol kas šiame fronte viskas atrodo stabilu. Daugiau nei 80 proc. imigravusių užsieniečių į Lietuvą atvyko iš buvusios SSRS šalių. Didžioji dalis – 9,3 tūkst. arba 41,8 proc. jų buvo Ukrainos piliečiai, taip pat atvyko 7,3 tūkst. (32,7 proc.) baltarusių, 1 tūkst. (4,4 proc.) žmonių imigravo iš Rusijos.
Imigravusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2019 metais, padidėjo 1,1 karto, Ukrainos – 5 proc., Rusijos piliečių sumažėjo – 3,2 proc. Tiesa, apie 350 baltarusių į šalį imigravo dėl humanitarinių priežasčių. Medianinis imigranto iš trečiųjų šalių amžius yra 33 metai – toks pats kaip 2019 m.
Visgi pandemija metų eigoje darė įtaką šiam sektoriui – didžiausi imigraciniai srautai fiksuoti liepos-rugsėjo mėnesį. „Sodros“ duomenimis, prieš antrąjį ribojimų sugriežtinimą, 2020 m. rugsėjį Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių mažiau, lyginant su tų metų sausiu. Prie to galėjo prisidėti ir mažėjančios vidutinės darbo pajamos dėl karantino – „Sodros“ duomenimis, užsieniečius iš trečiųjų šalių Lietuvoje karantinas paveikė labiau nei vietinius darbuotojus.
Tolesnė imigracijos raida priklausys nuo pandemijos ir jos įtakos sektoriams, tačiau apskritai situacija per daug keistis neturėtų – verslai nuolatos ieško darbuotojų, nes vietinių resursų tam nepakanka.
