Pateko į aklavietę
D.Ivancevičiūtė 2009 metais išvyko mokytis į Didžiąją Britaniją, praleido ten penkerius metus studijuodama farmaciją, pusmetį atliko praktiką vaistinėje ir tada buvo priversta grįžti į Lietuvą. Jai trūko tik dar 6 mėnesių praktikos, kad būtų įgijusi visas vaistininkui reikalingas žinias.
Pagal profesiją vis dar nedirbu ir nežinau, ką turėčiau padaryti, kad dirbčiau, – pasakojo moteris, studijas baigusi 2014 metais, tačiau iki šiol iš Lietuvos institucijų taip ir negavusi leidimo dirbti vaistinėje.
„Norėjau, pabaigusi studijas, grįžti į Lietuvą ir įgytas žinias taikyti Lietuvoje. (…) Pagal profesiją vis dar nedirbu ir nežinau, ką turėčiau padaryti, kad dirbčiau“, – pasakojo moteris, studijas baigusi 2014 metais, tačiau iki šiol iš Lietuvos institucijų taip ir negavusi leidimo dirbti vaistinėje.
D.Ivancevičiūtė atliko praktiką ir Lietuvoje – įstojo į universitetą ir dar 6 mėnesius praktikavosi vaistinėje Lietuvoje. Tai jai kainavo per tūkstantį eurų, tačiau moteris buvo įsitikinusi, kad dabar jau galės gauti visus reikalingus dokumentus ir pradėti dirbti pagal profesiją.
„Kreipiausi į Vaistų kontrolės tarnybą su dokumentais, bet jie paprašė dar vieno dokumento, kad esu įsigijusi profesinę kvalifikaciją. Nė viename mano dokumentų nėra įrašyta „vaistininko profesija“, – D.Ivancevičiūtė pasakojo vis dar negavusi jokio leidimo dirbti pagal profesiją. Grįžti ir baigti praktikos Didžiojoje Britanijoje ji nebegali, nes tą galima padaryti tik per trumpą laiką, o nuo studijų jau pradėjo daugiau nei ketveri metai.
Prieš dvejus metus moteris pateikė savo dokumentus Lietuvos Sveikatos mokslų universitetui (LSMU), tačiau universitetas kol kas neišnagrinėjo, kokių dar dalykų reikėtų mokytis D.Ivancevičiūtei, kad ji pagaliau galėtų dirbti pagal profesiją.
Nebežino, kur dar kreiptis
„Išbandžiau visus man žinomus kelius, tačiau iki šiol negaliu dirbti vaistinėje pagal Didžiojoje Britanijoje baigtą vaistininko magistro diplomą. Studijų kokybės vertinimo centras pripažino mano akademinį išsilavinimą lygiaverčiu Lietuvoje įgytam magistro laipsniui, tačiau vis tiek patekau į Lietuvos pareigūnų pinkles, kurie savo nelogiškais ir niekuo nepagrįstais sprendimais neleidžia dirbti norimo darbo“, – dėstė moteris.
Ji kreipėsi ne tik į LSMU, bet ir į daug kitų institucijų. Tačiau kol kas moters pastangos – bevaisės.
Mūsų valdininkų „pagalba“, abejingumas ir nenoras padėti paprastam eiliniam Lietuvos piliečiui tik skatina emigruoti, – kalbėjo moteris.
„Mano situacija buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Studijų kokybės vertinimo centro ir kitų aukštų Lietuvos institucijų darbuotojų. Galėčiau tik porai įstaigų padėkoti už realią pagalbą ir profesionalų darbą, tačiau jos yra bejėgės prieš kitų pareigūnų nepagrįstą poziciją neleisti dirbt vaistininko darbo“, – aiškino D.Ivancevičiūtė.
Istorija tęsiasi jau daugiau nei 4 metus, tačiau jokių rezultatų kol kas nėra.
„Vis dar neprarandu vilties ir noriu tikėti, kad tik viešinant aukštų institucijų protu nesuvokiamus ir nepagrįstus sprendimus galima padaryti pokyčius. Mūsų valdininkų „pagalba“, abejingumas ir nenoras padėti paprastam eiliniam Lietuvos piliečiui tik skatina emigruoti. Mano situacija paprasta – neturiu tiek daug pinigų dar vienoms vaistininko studijoms Lietuvoje. Be to, privalau grąžinti paskolą už įgytas magistro vaistininko studijas Didžioje Britanijoje“, – dėstė moteris.
Teisės dirbti kol kas neturi
„Jūsų pašnekovė nėra įgijusi vaistininko profesinės kvalifikacijos – Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, atsakinga už vaistininko profesinės kvalifikacijos suteikimą bei vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimą, informavo, ji nebaigė vaistininko rengimo kurso.
Lietuvoje egzistuoja mechanizmas, kaip asmenims, baigusiems dalį rengimo kitoje valstybėje, įgyti atitinkamą profesinę kvalifikaciją Lietuvoje – tam moteris turėtų kreiptis tiesiogiai į Lietuvos universitetus, rengiančius vaistininkus, ir užbaigti reikiamus mokslus ir įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją", – 15min aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.
D.Ivancevičiūtė ir kreipėsi, tačiau bent jau kol kas be rezultatų.
„D.Ivancevičiūtės Didžiojoje Britanijoje baigtos universitetinės studijos nesuteikė teisės dirbti vaistininke – tam dar reikėjo įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją. D.Ivancevičiūtė pradėjo šią procedūrą Didžiojoje Britanijoje (įvykdė dalį praktikos), tačiau jos neužbaigė ir, atitinkamai, vaistininko profesinės kvalifikacijos neįgijo. Pagal Europos Sąjungos teisės normas, susijusias su reguliuojamomis profesijomis (vaistininkas – viena iš jų) ir laisvu asmenų judėjimu, asmuo, įgijęs tam tikrą profesinę kvalifikaciją vienoje valstybėje narėje, gali laisvai praktikuoti pagal šią kvalifikaciją kitose valstybėse narėse“, – rašoma universiteto laiške 15min.
D.Ivancevičiūtė, nepaisant įgytų kompetencijų ir žinių, vaistininko profesinės kvalifikacijos, LSMU manymu, jokioje valstybėje narėje nėra įgijusi, todėl vaistininke dirbti negali.
„Norėdama įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, D.Ivancevičiūtė turi įvykdyti bent vienoje valstybėje narėje taikomą procedūrą. Tai galėtų būti procedūros, pradėtos Didžiojoje Britanijoje, užbaigimas ten pat (visiškai įvykdyta praktika, išlaikyti egzaminai). Tuo tarpu Lietuvoje įstatymu numatyta, kad vaistininko profesinė kvalifikacija suteikiama baigus universitetines vientisąsias farmacijos studijas Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje“, – aiškina universitetas. Kaip jau minėjo D.Ivancevičiūtė, Didžiojoje Britanijoje mokslų ji baigti nebegali dėl pradelstų terminų.
Teks įstoti dar kartą
LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė 15min aiškino, kad D.Ivancevičiūtė į universitetą dėl savo situacijos kreipiasi ne pirmą kartą, ir universitetas šiai interesantei jau ne kartą yra pateikęs detalų situacijos išaiškinimą su nuorodomis į LR ir ES teisės aktus. Vien šiemet D.Ivancevičiūtei buvo išsamiai atsakyta du kartus: sausio 11 ir vasario 28 d.
Tik D.Ivancevičiūtei įstojus į LSMU galime inicijuoti jos Didžiojoje Britanijoje baigtų studijų dalykų peržiūrą: kurie dalykai atitinka LSMU farmacijos studijų programą ir galėtų būti įskaitomi, – aiškino universiteto atstovė.
„D.Ivancevičiūtė siekia, kad LSMU imtųsi tikrinti, kokius mokomuosius dalykus iš jos Didžiojoje Britanijoje baigtų universitetinių studijų būtų galima įskaityti, o kokius jai reikėtų išlaikyti papildomai, kad jai Lietuvoje būtų suteikta vaistininko profesinė kvalifikacija. Tačiau noriu pabrėžti, kad LSMU nesprendžia klausimų, susijusių su vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimu ir neišduoda dokumentų, įrodančių jos įgijimą kitoje valstybėje“, – 15min aiškino R.Morkūnienė.
Pasak jos, moteris turėtų parašyti prašymą, kad nori studijuoti LSMU.
„Tik D.Ivancevičiūtei įstojus į LSMU galime inicijuoti jos Didžiojoje Britanijoje baigtų studijų dalykų peržiūrą: kurie dalykai atitinka LSMU farmacijos studijų programą ir galėtų būti įskaitomi. Jei atitikimų tarp studijų programų būtų daug, būtų svarstoma galimybė studentę priimti į aukštesnį kursą“, – pridūrė R.Morkūnienė.
