„Tai – privatizavimo karštligės pasekmė. Kadaise poilsines – po kambariuką, kitą – privatizavo šimtai asmenų, bet vėliau, nebeišmanydami, ką su tais pastatais daryti, paliko likimo valioje“, – pasakoja Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas.
Taip ir stūkso tie namai nenaudojami. „Kai daug savininkų, sunku jiems susitarti dėl vieningo sprendimo, ką toliau su bendru turtu daryti. Vieni nori tvarkyti, kiti – ne, vieni nori perparduoti, kiti – ne. Vien seniūnijos apskaitoje 15 tokių pastatų griuvenų“, – skaičiavo E.Čilinskas.
Dalis Šventosios pastatų vaiduoklių – kadaise buvusios poilsinės. Jas įsigijusiems asmenims gigantiškų pastatų išlaikymas ilgainiui tapo per didelė finansinė našta.
Patrauklioje vietoje šalia jūros įsikūrusioje Šventosios gyvenvietėje, atrodo, turėtų būti ideali kurortinė tvarka. Tačiau ją įvesti ir palaikyti pastatais vaiduokliais apstatytoje Šventojoje vietos valdžiai sekasi sunkiai.
Griuvenų savininkams nė motais kurortinės gyvenvietės veidas ir patrauklumas poilsiautojams.
Palangos savivaldybė neprižiūrimiems pastatams ryžosi pritaikyti didesnį nei įprasta nekilnojamojo turto mokestį.
Kasmet tvirtinamas jo dydis šiemet siekia 0,6 proc. pastato vertės. Apleistų pastatų valdytojams už šiuos metus teks sumokėti 3 proc. nuosavybės vertės mokestį.