Sprendimą trauktis M.Gelžinis priėmė įvertinęs tai, kad jau sėkmingai įgyvendino visus pagrindinius sau kadencijos pradžioje keltus tikslus, o įmonė kaip tik šiuo metu pereina į naują etapą – nuo liepos mėnesio iš valstybės įmonės tampa akcine bendrove.
„Lietuvos oro uostai pastaraisiais metais įgyvendino keletą strategiškai svarbių projektų – Vilniaus oro uosto ir Palangos oro uostų aerodromų kompleksines rekonstrukcijas, keleivių srautai grįžo į priešpandeminį lygį, rengiamasi naujo keleivių išvykimo terminalo statybai Vilniuje, Kauno oro uosto plėtrai. Dėkoju Lietuvos oro uostų vadovui Mariui Gelžiniui už darbą ir pastangas. Įmonei pereinant į naują etapą ir jau netrukus tapsiant akcine bendrove, laukia nauji iššūkiai ir darbai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Su teisinio įmonės statuso pasikeitimu verčiamas naujas Lietuvos oro uostų puslapis, todėl manau, kad tai yra puiki proga įmonės vairą perduoti kitam. Džiaugiuosi visais per kadenciją nudirbtais darbais ir dėkoju komandai, su kuria kartu įmonę vedėme sparčiausiu aviacijos istorijoje augimo metu, tačiau taip pat teko valdyti ir vieną didžiausių krizių, kokią teko išgyventi sektoriui. Šie metai sparčiausias atsigavimas regione tik patvirtina, kad puikiai susitvarkėme“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas M.Gelžinis.
Lietuvos oro uostai, vienijantys pagrindinius šalies oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje, per pastaruosius ketverius metus įgyvendino ne vieną svarbų visai šaliai projektą. Buvo visiškai atnaujintas Palangos kilimo-tūpimo takas bei peronas, Vilniaus oro uoste įgyvendinta didžiausia šalies istorijoje aerodromo rekonstrukcija. Taip pat atlikta nemažai strateginių valdymo darbų, tokių kaip efektyvumo programa, yra paruošta ilgalaikė strategija iki 2030 metų. Nemaža jos dalis jau pradėta įgyvendinti. Už 2018 metų veiklos rezultatus, dienraščio Verslo žinios sudarytame „Lietuvos verslo lyderių 500“ reitinge Lietuvos oro uostai buvo pripažinti kaip efektyviausia valstybės valdoma įmonė šalyje.
Vertinant rezultatus, vertėtų atkreipti dėmesį, kad iki šalį užklupusios pandemijos, įmonė pasiekė geriausius savo veiklos istorijoje rezultatus. 2019 metais bendrai visuose Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius viršijo 6,5 mln., valstybei išmokėta didžiausia dividendų suma, kuri siekė 8,524 mln. eurų. Šiuo metu vyksta itin aktyvus aviacijos ir kartu oro uostų sektoriaus atsigavimas, kuris kai kuriais rodikliais net viršija prieš pandemiją buvusius rodiklius, tai rodo, kad Lietuvos oro uostų pasirinkta strategija veikia efektyviai – gegužės mėnesio pabaigoje Lietuvos oro uostuose jau buvo atstatyta ir vykdoma daugiau nei 90 proc. skrydžių krypčių skaičiaus, buvusio prieš pandemiją, o keleivių srautų atsistatymas pasiekė daugiau nei 85 procentus buvusio mėnesinio srauto 2019 metais.
„M.Gelžiniui dėkojame už tai, kad didelio neužtikrintumo sąlygomis jam pavyko sutelkti komandą ir nuosekliai judėti tikslų įgyvendinimo link, pasiekti pajamų ir veiklos sąnaudų balansą, užbaigti svarbius investicinius projektus bei 2022 metais sklandžiai įžengti į spartaus aviacijos atsigavimo laikotarpį, – teigia Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė Eglė Čiužaitė.
Anot bendrovės valdybos pirmininkės, artimiausi įmonės tikslai – naujos veiklos strategijos iki 2030 metų pristatymas, veiksmai siekiant sumažinti veiklos poveikį klimato kaitai ir mažiau nei per dešimtmetį tapti neutralia CO2 organizacija, tęsti pradėtus infrastruktūros plėtros darbus, kurių vienas svarbesnių – naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo modulis ir kiti svarbūs strateginiai projektai.
Liepos pradžioje, pakeitus bendrovės teisinę formą į akcinę bendrovę, įmonės valdybą skelbs tarptautinę vadovo atranką.
