Į gyventojų pašto dėžutes periodiškai įkrinta Lietuvos pašto katalogai. Juose galima rasti įvairių prekių – nuo buitinės technikos iki išmaniųjų prietaisų, virtuvėje reikalingų rakandų.
Pavarčius katalogą, galima pamatyti, kad jame prekės siūlomos atsižvelgiant į sezoną – pavyzdžiui, liepos mėnesio kataloge siūlomos vaistažolių džiovyklės, lauko baldai, pakabinamos sūpynės, elektriniai griliai ir pan. Birželį gyventojai iš katalogo galėjo užsisakyti elektrinių žirklių, vejapjovių ir elektrinių paspirtukų.
Prekes galima užsisakyti trimis būdais – pašto skyriuje, tiesiogiai kreipiantis į laiškininką arba telefonu. Jos į namus pristatomos nemokamai.
Paštas komentuoja, kad tokie katalogai siūlomi nuo 2019 metų, o dažniausiai prekės užsisakomos telefonu.
„Nors mažmeninė prekyba ir nėra pagrindinė bendrovės veikla, tačiau ji leidžia prisidėti prie finansiškai tvaresnio pašto skyrių, o kartu ir visos bendrovės, veiklos užtikrinimo išnaudojant turimą skyrių tinklą. Skaičiuojama, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, Lietuvos pašto mažmeninės prekybos pajamos augo apie 20 proc.“, – komentare 15min sakė Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Paštas neatskleidė, kiek pajamų ir pelno gauna iš šios veiklos, nurodęs, kad tai yra konfidenciali komercinė bendrovės informacija.
Pasak D.Žebrauskaitė, prekes iš katalogo dažniau užsisako mažesnių miestelių gyventojai, vyresnio amžiaus klientai.
„Didžiausio pirkėjų populiarumo sulaukia kataloge siūlomi virtuviniai prietaisai, sezoninės prekės (pavyzdžiui, vasaros metu – lauko baldai), taip pat namų tekstilės prekės (pagalvės, antčiužiniai ir t. t). Prekių asortimentas kataloge yra bent minimaliai koreguojamas kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į klientų poreikius“, – komentavo pašto atstovė.
Ekspertė: sąžininga konkurencija nukenčia
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Karolina Mickutė, komentuodama šią pašto veiklą, akcentavo, kad valstybės kontroliuojamos įmonės turėtų komercinę veiklą vykdyti tik tokiu atveju, jei to nenori arba negali vykdyti privatus sektorius.
Šiuo atveju, kaip pabrėžė ekspertė, galimybių užsisakyti buitinę techniką ar kitas prekes yra daugybė.
„Valstybės valdomos įstaigos yra išlaikomos mokesčių mokėtojų. Vadinasi, negalima teigti, kad ji tokiu būdu konkuruoja sąžiningai. Ji turi labai gerą pagalvę, paštas yra nacionalinės svarbos objektas. Tai reiškia, kad jis privalo egzistuoti net ir tada, jei dirbtų į minusą. Jau dabar paštas produkto atvežimu konkuruoja su privačiomis įmonėmis, net ir registruotus laiškus galima gauti per privačias bendroves. Ji konkuruoja nesąžiningu pranašumu, nes nėra priklausoma nuo klientų“, – 15min sakė K.Mickutė.
Jos teigimu, taip sukčiaujama privataus verslo atžvilgiu, nes Lietuvos pašto ištekliai šiuo atžvilgiu yra neriboti.
Tuo metu mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas, paklausus, ar paštas gali šioje vietoje tapti konkurentu kitiems prekybininkams, sakė, kad teoriškai taip galėtų būti, bet svarbus klausimas – ar sugebama būti efektyviu rinkos dalyviu, ar yra išteklių ir prekybinės kompetencijos.
„Nes tai nėra tik lankstinukų siuntimas. Jei Lietuvos paštas turi prekių katalogą, klausimų kyla dėl jų atrinkimo, prekių gavimo geriausia kaina iš gamintojo, jų atsargų, apyvartumo valdymo, tendencijų sekimo. Dažniausiai prekyboje dirba ištisi skyriai tam, kad ją padarytų efektyvią. Čia filosofinis klausimas, su kokio dydžio kompetencijomis ir kokio dydžio komanda tokius dalykus paštas daro“, – kalbėjo J.Gavėnas.
Techniškai tas nemokamas pristatymas, kurį paštas teikia, yra padengtas mokesčių mokėtojų pinigais.
Pasak K.Mickutės, privatus verslas turi galvoti, kaip išgyventi, pritaikyti paslaugas. Be to, už savo veiklą jis neša riziką.
„Tuo metu Lietuvos paštas rizikos neneša. Techniškai tas nemokamas pristatymas, kurį paštas teikia, yra padengtas mokesčių mokėtojų pinigais“, – kritikavo ekspertė.
Ar reikėtų įstatymuose numatyti, kad paštas tokia veikla verstis negalėtų?
„Daugelis taisyklių jau yra parašyta, tik trūksta politikų, valdžios atstovų atsakomybės, kad būtų laikomasi to, kas parašyta. Dėl valstybinių įmonių yra numatyta, kad negali valstybė daryti to, ką gali daryti privatus verslas. Ir dabar Vyriausybė yra nusimačiusi savo programoje, kad valstybė neturi atlikti tokių funkcijų, ką jau kalbėti apie katalogus ir prekes“, – aiškino K.Mickutė.
Abejoja pašto argumentais
J.Gavėnas pridūrė, kad paštas per pastaruosius 10–15 metų, pasak jo, bando daryti „viską ir bet ką, ką tik sugalvoja“.
„Komercinės funkcijos egzistuoja visur, tik klausimas – ar pradžioje sugebi kokybiškai teikti pagrindinę viešąją paslaugą, dėl kurios egzistuoji. Tik tada reikėtų bandyti uždengti tą skylę įvairiomis komercinėmis veiklomis“, – svarstė J.Gavėnas.
Jam antrino ir Seimo narys socialdemokratų frakcijai priklausantis Kęstutis Vilkauskas. Jam tokia pašto veikla pasirodė „įdomi.“
„Aišku, jie gali kažkiek vykdyti ir komercinės veiklos, bet pirmiausia turėtų atlikti tą funkciją, kuri skirta gyventojams – tai daryti kokybiškai, greitai. Katalogai atrodo įdomiai, pats tokių nesu gavęs, nors naudojuosi pašto paslaugomis“, – sakė K.Vilkauskas.
Socialdemokratų frakcija ir anksčiau platintame pranešime įspėjo, kad paštas, jų teigimu, peržengia raudonąsias linijas.
K.Vilkauskas tuo metu teigė, kad Lietuvos pašto vadovė patenka į „didžiausią algą gaunančių vadovų dešimtuką (8 800 eurų, nedaug atsilieka nuo prezidento), bet jos vadovaujama įmonė nesitraukia iš skandalingų antraščių ir vis skundžiasi dėl nuostolių“.
Tuo metu frakcijos narys Tomas Bičiūnas sake, kad, jo žiniomis, vietoj pašto skyrių paštas siūlo žmonėms mobiliuosius paštininkus.
„Vargu, ar žmonės galės susimokėti mokesčius, nes šie „mobilieji paštininkai“ bus užsiėmę prekyba! Jau parengti prekių katalogai žmonėms dalinti, o apie pašto paslaugas gyventojai tik gandus gaudo“, – teigė T.Bičiūnas.
Tuo metu J.Gavėno neįtikino ir pašto argumentai, kad tokia paslauga reikalinga tolimesniuose Lietuvos kampeliuose gyvenantiems žmonėms.
„Nemačiau nė vieno tyrimo, kuriame būtų rašoma apie sudėtingą žoliapjovių prieinamumą net ir tolimiausio kaimo gyventojams. Juolab kad tai nėra tokia prekė, kurią perku pamatęs kataloge, nepažiūrėjęs, nepasidomėjęs“, – ironizavo jis.
Pasak jo, jei paslauga teikiama taikantis į nuošaliausius rajonus, pensininkus, maksimalus pirkėjų skaičius yra labai ribotas.
„Sunkiai galiu įsivaizduoti, kad toks verslo modelis gali būti naudingas paštui ir valstybei, be to, dar atitinkantis efektyvios prekybos principus“, – apibendrino J.Gavėnas.
Tuo metu internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas sakė, kad „Lietuvos pašto“ teikiamos paslaugos veikiau yra potencialių klientų informavimas nei e.komercija.
„Lietuvos pašto“ teikiamos paslaugos, kai ši bendrovė katalogo pagalba siūlo įvairių partnerių prekes ir rūpinasi jų pristatymu, nevertiname kaip e. komercijos, greičiau tai – potencialių klientų informavimas, naudojant turimus kanalus, ir siekis efektyviau naudoti turimą infrastruktūrą“, – komentare 15min sakė N.Mikalajūnas.
Didėja paslaugų kainos, atleis 600 darbuotojų
Lietuvos paštas pastaraisiais metais visuomenėje neretai minimas neigiamame kontekste, o politikai nevengia kritikuoti pašto dėl veiklos neefektyvumo. Dalis vartotojų vis dar skundžiasi dėl nepristatomų siuntų, o pastaruoju metu įmonė pasidalijo ir keliomis prastomis naujienomis – gegužę nurodė dėl kritusių paslaugų apimčių bei pernai patirto 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio atleisianti 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. dėl tarifų pokyčių „Lietuvos pašto“ klientams taip pat padidės prenumeratos pristatymo kaina – nuo ketvirtadalio iki 2,5 karto, priklausomai nuo leidinių svorio.
„Paslaugų tarifų kėlimas vyksta keliais etapais: nuo sausio jau įsigaliojo nauji, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) patvirtinti universaliųjų pašto paslaugų tarifai. Artimiausiu metu vėl planuojame teikti pasiūlymą RRT dėl šių įkainių atnaujinimo. O vasarą keisis paslaugų įkainiai verslo klientams: pokytis apims ir verslo bei viešojo sektoriaus laiškų tarifus, ir „LP express“ paslaugų įkainius“, – BNS gegužę sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.
Beje, tai ne paskutinės naujienos, kurias turėtų žinoti pašto paslaugomis besinaudojantys gyventojai. Pastaruoju metu dalis vartotojų ėmė skųstis pastebėję, kad mažėja geltonųjų pašto dėžučių.
„Man labai įdomu, kodėl Lietuvoje nuima pašto dėžes? Ką daryti tiems, kas nespėja į paštą darbo valandomis? Kažkokia nesąmonė“, – atvirlaiškius siųsti mėgstančius gyventojus vienijančioje feisbuko grupėje „Postcrossing Lietuvoje“ birželį rašė viena narė.
„Naikina pašto dėžutes ir uždaro mažus pašto skyrius, nes paštas dirba nuostolingai. Man labai nepatogu suderinti su savo darbo laiku, bet ką padarysi, siunčiu rečiau“, – antrino kita moteris.
Lietuvos paštas patvirtino, kad geltonųjų dėžučių skaičius mažės, tačiau žadėjo, kad jos visiškai neišnyks.
„Laiškų kiekiai kasmet mažėja, o tai lemia ir smarkiai mažėjantį geltonųjų pašto dėžučių poreikį – į daugelį jų įmetamas vos vienas kitas laiškas per mėnesį. Pristatant laiškus, kaip ir teikiant kitas paslaugas, laikomasi griežtų kokybinių reikalavimų. Todėl pašto dėžučių aptarnavimas, esant minimaliems įmetamų laiškų kiekiams, tampa neracionalus ir lemia didelius kaštus.
Dėl šios priežasties, laikantis pašto veiklą reglamentuojančiu įstatymų, pastaruoju metu ir yra gerokai mažinamas šių dėžučių skaičius“, – aiškino pašto atstovė D.Žebrauskaitė.
Jos teigimu, visiškai panaikinti pašto dėžučių Lietuvos paštas neplanuoja, nes įstatymuose numatyta, kad miesto teritorijoje pašto dėžutė turi būti įrengta prie kiekvieno pašto skyriaus, o kaimo vietovėje pašto dėžučių skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus – 300 gyventojų tenka viena dėžutė.
Iš viso šiuo metu visoje Lietuvoje yra daugiau nei 600 pašto dėžučių.
