„Bendras principas yra toks, kad kalbame apie tuos verslus, kurie ne tai, kad veikia viena koja, bet veikia vienu kojos pirštu, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. – Tos paramos turbūt reikia gerokai daugiau ir tikslingesnės, nei tiems verslams, kurie veikia bent viena koja.“
Įmonės nuo sausio pabaigos jau gali kreiptis į institucijas subsidijos, jeigu jų apyvarta smuko 30 proc. arba daugiau. Ši parama numatyta pirmajame pagalbos pakete, tačiau pagal ją subsidijų dydis yra mažesnis.
Trečiadienį aptartoje schemoje numatyta, kad išmokos apskaičiavimą įmonės, kurių apyvarta krito daugiau nei 60 procentų, galės rinktis pagal dvi alternatyvas.
Pirmuoju atveju, išmoka bus apskaičiuojama pagal 2019 metais sumokėtą GPM ir sudarys tiek proc. nuo sumokėto GPM, kiek per pandemiją smuko apyvarta. Vienkartinė subsidija sieks ne mažiau kaip 500 eurų, didžiausia galima jos suma – 100 tūkst. eurų.
Antroji alternatyva skirta įmonėms, kurios jau yra išnaudojusios 800 tūkst. eurų valstybės pagalbos limitą, nes šiuo atveju pagalba nebebus sumuojama.
Paramos dydis pagal ją priklausys nuo neapmokėtų pastoviųjų išlaidų, tokių kaip sąskaitos už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kita.
Subsidija negalės viršyti 70 proc. nepadengtų nuolatinių išlaidų, o labai mažoms ir mažoms įmonėms ji neturėtų viršyti 90 proc. nepadengtų nuolatinių išlaidų. Maksimali subsidijos suma taip pat galės siekti 100 tūkst. eurų.
Skirta turizmo ir pramogų sektoriui
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad šita parama galės naudotis maitinimo, turizmo sektoriuje veikiančios įmonės, sporto klubai, kino teatrai ir panašiai. Kitaip tariant, tie verslai, kurie „šiuo metu negali veikti ir jiems iš tiesų reikia pagalbos“, teigė ministrė.
Norint pasinaudoti šia parama, įmonės veikla turės būti įtraukta į ūkinės veiklos ribojimų patiriančių veiklų sąrašą, jos 2020 metais uždirbtas pelnas taip pat turės būti bent 60 proc. mažesnis nei 2019 metais.
Be to, subsidiją norinčių gauti įmonės darbuotojų skaičius per pandemiją negalės būti sumažėjęs daugiau nei perpus.
Be šios priemonės, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame antrajame paramos verslui pakete yra numatytos dar trys priemonės: parama individualiai dirbantiesiems, darbuotojų testavimo ir turgavietės mokesčio kompensacijos, kurioms Vyriausybė jau yra pritarusi.
Paramai individualiai dirbantiesiems skiriama 30 mln. eurų. Ši subsidija sudarys 100 proc. 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Mažiausia paramos suma sieks 100 eurų, o subsidijos viršutinė riba – beveik 22 tūkst. eurų. Išmoka bus vienkartinė ir skiriama papildomai prie dabar Užimtumo tarnybos pervedamos 260 eurų išmokos.
Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams testuoti dėl koronaviruso bus skiriama 30 mln. eurų. Numatoma kompensuoti 12 eurų už vieną greitąjį serologinį antikūnų tyrimą arba greitąjį antigeno testą. Šia priemone siekiama, kad verslo atstovai greičiau ir sklandžiau grįžtų dirbti įprastu režimu.
Turgavietės mokesčio kompensacijai numatyta 2 mln. eurų, o parama vienam ne maisto prekėmis prekiaujančiam asmeniui sieks 300 eurų. Skaičiuojama, kad ši vienkartinė išmoka turgaviečių prekeiviams leis padengti dviejų mėnesių prekybos vietos nuomos kainą.
Bendra šiam paketui numatyta suma – 150 mln. eurų. Šiuo metu verslas gali naudotis pirmojo pagalbos verslui paketo priemonėmis – subsidijomis ir lengvatinėmis paskolomis, kurioms atitinkamai skirta 150 ir 30 mln. eurų. Sudėjus pirmojo ir antrojo pagalbos verslui paketus, iš viso verslui padėti Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs solidžią sumą – 330 mln. eurų.
Antrojo paketo parama bus skirstoma iki 2021 metų birželio 30 dienos.
