Laurai už žaliąsias praktikas
Pasak įmonės „Freda“ aplinkosaugos inžinierės Karolinos Minkevičiūtės, „Žaliausios įmonės“ titulas – kryptingo nuolatinio darbo įvertinimas. Įmonė apdovanojimą pelnė už aplinkosauginio efektyvumo didinimą.
Reikia suprasti, kad vien pasakius, jog reikia rūšiuoti atliekas, darbuotojai to daryti nepradės. Daugelis į atliekų rūšiavimą dažnai žiūri kaip į papildomą darbą, galintį apsunkinti įprastą dieną.
„Atsakingai žiūrime į mus supančią aplinką, tad siekiame nuolat tobulėti aplinkosaugos srityje. Per praėjusius metus plastiko, popieriaus ir kartono atliekų rūšiavimą padidino beveik trečdaliu. Be to, pastatę uždarą pjuvenų bunkerį oro taršą sumažinome perpus“, – sako K. Minkevičiūtė.
Aplinkosaugos specialistė sako, kad žaliausioje tituluotoje Lietuvos įmonėje siekiama kuo daugiau žaliavų naudoti pakartotinai – tai leidžia kitų įmonėje susidarančių atliekų kiekį sumažinti perpus. Kaip pavyzdį specialistė pateikia gamyboje naudojamus klijus. Anksčiau jie velenu būdavo užnešami ant gaminio, o klijų likučiai nuo veleno tiesiog nuplaunami. Dabar klijai nuo veleno yra nurenkami, filtruojami ir gamyboje panaudojami antrąkart.
Ugdo darbuotojų įprotį
Draugiškumas aplinkai – ne tik įmonės vadovų vizija, nugulanti strategijose. Įmonėje „Freda“ darbuotojai nuolat skatinami rūšiuoti atliekas, siekiama, kad tai taptų kasdieniu jų įpročiu.
„Mūsų įmonės darbuotojams nuolat vedame mokymus, esame sukūrę įvairių vizualinių priemonių, skatinančių rūšiuoti, rūpintis aplinka, pavyzdžiui, plakatus, kiek energijos galime sutaupyti perdirbdami popierių. Turime parengę specialios video medžiagos apie atliekų rūšiavimą – ją peržiūrėti turi kiekvienas įmonėje karjerą pradedantis darbuotojas“, – sako K. Minkevičiūtė.
Įmonėje stengiamasi užtikrinti, kad darbuotojai turėtų visas sąlygas rūšiuoti atliekas. Ant fabrike esančių konteinerių surašyta, kokias gamybos atliekas į kiekvieną jų galima mesti, o kokių – ne. Konteineriai atliekų rūšiavimui išdėstyti ir kitose erdvėse, pavyzdžiui, administracinėse patalpose, koridoriuose arba virtuvėlėje. Visa tai – siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų kuo patogiau rūšiuoti atliekas, jiems nereiktų toli eiti iki konteinerių.
K. Minkevičiūtė teigia, kad įpratinti darbuotojus rūšiuoti atliekas nėra taip paprasta, bet įmanoma.
Norite, kad rūšiuotų – kalbėkitės
Daugiau nei pusantrų metų su aplinkosaugos efektyvinimu įmonėje „Freda“ dirbanti K. Minkevičiūtė teigia, kad įpratinti darbuotojus rūšiuoti atliekas nėra taip paprasta, bet įmanoma. Kaip ir bet kokiame mokymosi procese, čia svarbiausia – ryšys.
„Reikia suprasti, kad vien pasakius, jog reikia rūšiuoti atliekas, darbuotojai to daryti nepradės. Daugelis į atliekų rūšiavimą dažnai žiūri kaip į papildomą darbą, galintį apsunkinti įprastą dieną“, – pastebi aplinkosaugos specialistė.
Kalbantis apie atliekų rūšiavimą ji siūlo akcentuoti naudą, kurią atliekų rūšiavimas atneša įmonei, aplinkai, o kartu – ir pačiam darbuotojui.
Kalbantis apie atliekų rūšiavimą ji siūlo akcentuoti naudą, kurią atliekų rūšiavimas atneša įmonei, aplinkai, o kartu – ir pačiam darbuotojui. Matydami, kokią įtaką jų veiksmai turi platesniame kontekste, žmonės mieliau prisideda prie aplinkosauginių iniciatyvų, rūšiuoja atliekas, taupo energiją.
K. Minkevičiūtė sako, kad šiandien įmonėje darbuotojai noriai rūšiuoja atliekas ir šį įprotį perkelia ir į savo namų aplinką. Daugeliui tai – naujas įprotis, tad kyla klausimų apie patį rūšiavimą, pavyzdžiui, ar į plastikui skirtą konteinerį galima išmesti kompaktinį diską, kur reiktų mesti saldainio popierėlį ar picos dėžę.
„Tai rodo, kad žmonės galvoja, atsakingai žiūri į aplinkos apsaugą. Būtent tai mus itin džiugina – juk būti „žaliais“, atsakingai elgtis supančios aplinkos atžvilgiu turi tapti natūraliu įpročiu, kasdienės veiklos dalimi. Taigi ir vienas iš šiuolaikinio verslo tikslų – skatinti žmonių, darbuotojų sąmoningumą“, – sako įmonės „Freda“ aplinkosaugos specialistė.
