„Praėjusiais metais pastebimai išaugo verslo įmonių patiriami nuostoliai dėl sukčių veiklos. Mūsų duomenys rodo, kad be labiausiai paplitusio sukčiavimo būdo – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių perėmimo, sukčiai įmones atakuoja ir kitais būdais. Prisidengę žinomų bendrovių vardais, jie siūlosi pirkti prekes arba ieško pirkėjų ir jiems siūlo parduoti neegzistuojančias prekes“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Užvaldo el. paštą, siunčia netikras sąskaitas
Kaip pastebi Ž.Augonė, pasaulyje populiariausias sukčių taikomas metodas neaplenkia ir Lietuvos. Tai – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių užvaldymas, kai apgavikai perima elektroninį susirašinėjimą su užsienio verslo partneriu ir, siekdami nesukelti jokių įtarimų, atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodo savo banko sąskaitą.
„Pastebime, kad dažniausiai sukčiai savo aukomis pasirenka tuos verslus, kurie siunčia prekes iš kitų šalių. Perėmę el. susirašinėjimą, sukčiai suklastoja sąskaitą faktūrą, nurodydami savo sąskaitos numerį, bei išsiunčia ją iš partnerių el. pašto. Jei prekes perkanti įmonė neatkreipia dėmesio į pasikeitusį sąskaitos numerį, dažniausiai sąskaita yra apmokama ir pinigai atitenka sukčiams“, – komentuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
„Swedbank“ duomenimis, užvaldę el. paštą, sukčiai iš įmonių vidutiniškai sugeba išvilioti 30 tūkst. eurų. Visgi nuostoliai gali būti ir milžiniški – jau šiais metais fiksuotas atvejis, kai vienos Lietuvos įmonės šiuo būdu prarasta suma siekė net 0,5 mln. eurų.
„Siekiant išvengti lėšų praradimo, būtina patikrinti, ar gautoje sąskaitoje nepasikeitęs sąskaitos numeris. Jei nurodoma nauja sąskaita, su partneriu reikėtų susisiekti telefonu, naudojant senus kontaktus iš ankstesnių susirašinėjimų. Tai svarbu, nes jei tai sukčiavimo atvejis, rašydami el. paštu vėl bendrausite su sukčiais ir įtarimų neišsklaidysite“, − sako Ž.Augonė.
Ji taip pat pabrėžia, kad įmonėje verta įvesti vadinamąjį „keturių akių principą“, kai nuo tam tikro dydžio sumos apmokėjimą tvirtina papildomas žmogus, taip sumažinant galimybę suklysti.
Bando apgauti ir pardavėją, ir faktoringo bendrovę
Faktoringo būdu perkamų prekių pasisavinimas verslams taip pat atneša nemažai nuostolių, o į šią schemą įtraukiama ne tik prekes parduodanti įmonė, bet ir faktoringo būdu sandorį finansuojanti institucija.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, įmonių nuostoliai patekus į šias sukčių pinkles gali siekti nuo 50 tūkst. iki 300 tūkst. eurų.
Pasak Ž.Augonės, įgyvendindami šią schemą, sukčiai prisidengia didelių įmonių vardu ir pardavėjui rodo susidomėjimą patraukliomis sąlygomis įsigyti jo prekių, o tokį sandorį primygtinai rekomenduoja finansuoti bet kurioje faktoringo bendrovėje. Paprastai sukčiai tikisi, kad kreditų draudikai ar faktoringo bendrovės lengvai suteiks kredito limitą žinomai bendrovei, kurios vardu jie būna prisidengę.
Tačiau sudarius faktoringo sutartį, sukčiai paskutiniu momentu sugalvoja priežasčių, kodėl prekes reikėtų pristatyti kitu, jų kontroliuojamu adresu, ir taip prekes pasisavina − jas pardavusi įmonė patiria nuostolių, nes už prekes niekas neatsiskaito.
„Faktoringo paslaugos atvejais, o ypač tais, kada sandoris atrodo per gerai, skatiname neskubėti ir kilusius įtarimus aptarti susisiekus su savo banku. Banko darbuotojai gali suteikti patarimų, kaip atpažinti galimus sukčiavimo atvejus, įvertinti, ar pirkėjas yra tikras“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Parduoda neegzistuojančias prekes
„Swedbank“ duomenimis, trečia pagal dažnumą sukčių taikoma schema verslui apgauti taip pat neretai taikoma ir prieš gyventojus. Tai – neegzistuojančių prekių pardavimas.
Pasak Ž.Augonės, į tokias pinkles gali patekti įmonės, prekes pirkdamos iš nežinomų partnerių ir tiekėjų. Neretai sukčiai patys ieško pirkėjų savo neegzistuojančioms prekėms ir paslaugoms, ir, norėdami atkreipti potencialių pirkėjų dėmesį, siūlo labai patrauklią kainą ir kitas sąlygas. Tokiais pasiūlymais susiviliojusios įmonės sumoka sukčiams už prekes, tačiau jų niekuomet negauna.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinė nuostolių suma tokiais atvejais siekia kiek daugiau nei 15 tūkst. eurų.
„Įmonėms, perkančioms iš nežinomų tiekėjų, ypač, jei apie juos nepavyksta rasti daug informacijos, patariame neskubėti atsiskaityti už pirkimą. Pinigus už prekes galima rinktis pervesti ne iškart, o, pavyzdžiui, su banko garantijomis. Tokiu būdu apmokėjimas įvyks tik tuomet, kai prekės pasieks pirkėją“, − komentuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž.Augonė.
