Pirmoji Mobilumo paketo dalis įsigaliojo prieš pusantrų metų – ji numato, kad kas keturias savaites vairuotojas turi grįžti namo pailsėti, o bet koks ne trumpesnis nei 45 valandų kassavaitinis poilsis negali būti atliekamas transporto priemonės kabinoje. Jeigu vairuotojas ilsisi ne namuose, pareiga padengti vairuotojo apgyvendinimo išlaidas tenka darbdaviui.
Pirmadienį, vasario 21 dieną, įsigaliojo gerokai prieštaringesnės nuostatos – kas 8 savaites vilkikai turės sugrįžti į šalį, kurioje yra registruoti. Reglamente numatyta, kad transporto įmonės turės organizuoti savo transporto priemonių parko veiklą taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, kurios naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje valstybėje narėje ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo išvažiavimo iš jos.
Šią nuostatą aršiai kritikuoja dalis Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuva.
„Mobilumo paketas, toks, koks yra dabar, niekaip nedera su ambicingais ES žaliojo kurso tikslais ir vidaus rinkos principais. Komisijos atliktas tyrimas įrodė, kad privaloma vilkiko kelionė į registracijos šalį kas aštuonias savaites kasmet į aplinką papildomai išmes beveik 3 mln. tonų anglies dvideginio. Tai yra tiek pat, kiek visoje Estijoje išmetama dvideginio per metus”, – anksčiau pranešime sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Kaip rašo BNS, pirmadienį tai pat įsigaliojo ir Mobilumo paketo nuostatos dėl kabotažo tvarkos pakeitimų – nustatomas vadinamasis „atvėsimo laikotarpis“ („cooling off period“). Per jį neleidžiama vykdyti kabotažo toje pačioje valstybėje narėje, tačiau nedraudžiama vykti į kitą valstybę narę (su kroviniu ar be jo) ir joje vykdyti kabotažą (atitinkamai 3 operacijas per 7 dienas ar 1 operaciją per 3 dienas) arba tarptautinius vežimus.
Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos vežėjai nepatirtų diskriminavimo, nelygių konkurencijos sąlygų bendrojoje ES rinkoje, Lietuva yra pateikusi du ieškinius ES Teisingumo Teismui – ji skundžia vilkiko grąžinimo kas 8 savaites, tarptautinių operacijų skaidymo, kabotažo ribojimo ir poilsio taisyklių nesant atitinkamos infrastruktūros nuostatas.
Be Lietuvos, naujosioms taisyklėms prieštaravo Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Kipras ir Malta.
Nepaisant bloko narių pastangų, byla ES Teisingumo teisme dar nėra pradėta nagrinėti ir kol kas neaišku, kada tai įvyks. Tad naujosios taisyklės vasario 21 dieną įsigaliojo. 15min pasidomėjo, kokį poveikį dėl to pajus vartotojai ir ar ši Mobilumo paketo nuostata prisidės prie jau ir taip aukštos infliacijos?
Vežėjai: tai lems 1 mlrd. eurų papildomų išlaidų
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas 15min sakė, kad remiantis Europos Komisijos parengta studija apskaičiuota, jog dėl šios nuostatos į Lietuvą kasdien bus privaloma grąžinti apie 1 tūkst. vilkikų. Lietuvos transportui sektoriui tai kainuos 1 mlrd. eurų papildomų kaštų per metus.
Jis konstatavo, kad vartotojai „vienareikšmiškai pajus išaugusias sąnaudas“, nes pervežimų kaina automatiškai pakils. „Mes turėsime amortizuoti šiuos praradimus“, – aiškino P.Drižas.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija (EK) dar net nėra paskelbusi praktinių tokio reikalavimo įgyvendinimo gairių.
