Eksportuos jau kitąmet
Ketvirtadienį Pekine viešinti Lietuvos delegacija pagaliau pasirašys sutartis, kurios uždegs žalią šviesą veislinių galvijų bei pieno produktų eksportui į daugiausiai gyventojų turinčią pasaulio šalį.
Kaip 15min.lt pasakojo tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves vienijančios asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Šimonis, sprendimo, kuris atvertų pienininkams vartus į Kinijos rinką, laukta jau trejus – ketverius metus.
„Po susitarimo per mėnesio laikotarpį bus patvirtintas sąrašas įmonių, kurios galės eksportuoti produkciją į Kiniją“, – sakė E.Šimonis ir pridūrė, kad yra labai realu, jog lietuviškų pieno produktų eksportas į šią šalį pajudės jau kitąmet.
AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa tikino, kad į eksportą orientuotus produktus gaminančios Lietuvos pieno bendrovės tikrai nėra mažos ir bent nedidelę dalį Kinijos poreikių tikrai patenkintų. Vis dėlto, egzistuoja logistikos išlaidų problema, kuri ir gali pakišti koją Lietuvos pienininkams.
Problema ta, kad Kinija geografiškai arčiau Australijos ir Naujosios Zelandijos – šalių, kuriose labai išvystyta pieno pramonė.
Konkurentų sąlygos – geresnės
„Problema ta, kad Kinija geografiškai arčiau Australijos ir Naujosios Zelandijos – šalių, kuriose labai išvystyta pieno pramonė. Ir konkuruoti su Naujosios Zelandijos gamintojais vadinamuose masiniuose produktuose, tokiuose kaip pieno milteliai, Kinijoje bus labai sunku dėl to, kad tose šalyse žaliava pigesnė, o gamyba efektyvesnė dėl kiekio. Be to, geografiškai ir logistiškai jie yra geresnėje padėtyje“, – apie konkurenciją pasakojo D.Trumpa.
Vis dėlto, „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas pažymėjo, kad į Kiniją galima eksportuoti ir kitokius pieno gaminius – sūrius arba produktus iš varškės.
„Reikės įrodinėti savo privalumus. Tikrai nebus taip, kad gavus leidimą dideliais kiekiais padidės eksportas. Kaip ir norint įeiti į bet kurią rinką, reikia ilgai ir nuobodžiai dirbti keletą metų. Esame pasiruošę tą darbą daryti“, – sakė D.Trumpa, pridūręs, kad Kinija yra viena iš labiausiai augančių ir didelį potencialą turinčių rinkų.
Gelbės europietiškos kokybės įvaizdis
Tai, kad konkuruoti su Naujosios Zelandijos gamintojais, esančiais pagrindiniais sausų pieno produktų tiekėjais Kinijai, yra sudėtinga, tikino ir E.Šimonis. Vis dėlto, jis įvardijo Lietuvos pieno gamintojų kozirį – buvimą Europos šalies pienininkais.
Norint patraukti į savo pusę Kinijos vartotojus, reikės nemažai padirbėti reklamos srityje bei prisitaikyti prie Kinijos specifikos.
„Kokybės atžvilgiu Europa kinai pasitiki labiau, nei kitomis šalimis. Po melanino skandalų Kinijoje (2009 m. – aut.past.), jie labai sugriežtino kontrolę. Vien tik Europos gamintojais ir pasitikėjo“, – kinų požiūrį aiškino „Pieno centro“ direktorius.
E.Šimonis antrino D.Trumpai ir sakė, kad norint patraukti į savo pusę Kinijos vartotojus, reikės nemažai padirbėti reklamos srityje bei prisitaikyti prie Kinijos specifikos.
„Rinka įdomi todėl, kad yra labai didelė. Tikimės, kad produktų vartojimas bus mažas, bet per masiškumą tikimės, kad bus verta eksportuoti“.
Latviams ledai nepadėjo
Pasiteiravus kaip pieno gaminių eksporto į Kiniją srityje sekasi kaimynėms šalims, „Pieno centro“ vadovas papasakojo apie nesėkmingą Latvijos patirtį.
„Lenkija sutartį (pieno produktų eksporto) turi seniai, o Latvija neseniai, bet latviai neturėjo produktų, kuriuos galėtų įvežti. Bandė vežti valgomuosius ledus, reikėjo stipriai prisitaikyti prie skonio. Buvo daugiau reklaminis pristatymas, nes dauguma ledų buvo išdalinti degustacijoms, kad suprastų, koks tai produktas“, – apie pirmuosius latvių pienininkų žingsnius Kinijoje pasakojo E.Šimonis.
Latvių nesėkmę lėmė tai, kad Kinija beveik trejus metus nepirko pieno miltų ir dėl to buvo smarkiai sumažinusi pirkimus.
Latvių nesėkmę lėmė tai, kad Kinija beveik trejus metus nepirko pieno miltų ir dėl to buvo smarkiai sumažinusi pirkimus.
„Nebuvo produktų – ką parduoti. Dėl to pirmiausiai bandė su ledais“, – aiškino E.Šimonis.
Sėkmę lems kainos dydis
Tačiau „Pieno centro“ vadovas tikisi, kad latviškas scenarijus Lietuvos pieno perdirbėjams nepasikartos.
„Dabar rinka atsigauna ir yra požymių, kad pieno miltų reikia ir juos pirks. Tikimės, kad tai bus naudinga ir galėsime juos pardavinėti. Jeigu kaina bus tinkama, galėsime eksportuoti labai didelius kiekius – visą produkciją, kiek tik galime pagaminti. Įdomu, koks bus kainų lygis. Jeigu kainos pakils, galėsime konkuruoti su Naujosios Zelandijos gamintojais ir eksportuoti“, – sakė E.Šimonis.
Po ketvirtadienį vyksiančio sutarties pasirašymo reikės galutinai suderinti veterinarijos sertifikatus bei laukti įmonių, kurioms bus leista eksportuoti į Kiniją, sąrašo paskelbimo. Šie procesai gali užtrukti apie mėnesį laiko.
Vėliau Lietuvos pienininkai planuoja susirasti platintojus šioje Azijos šalyje, kurie ir padėtų surasti pirkėjus 10 mlrd. dolerių metinę apyvartą turinčioje Kinijos pieno produktų rinkoje.
