Pašto ženkluose vaizduojami kunigaikščių portretai panaudoti iš to paties dailininko iliustruotos knygos „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“. A.Slapšys yra vienas žymiausių portretų kūrėjų Lietuvoje. Jo darbų yra įsigiję kolekcionieriai iš JAV, Ukrainos, Anglijos, Lietuvos, dailininkas yra surengęs ne vieną parodą, 2014 m. A. Slapšiui suteiktas Lietuvos meno kūrėjo vardas. Nuo 2008 m. dailininkas aktyviai dalyvauja Lietuvos pašto ženklų kūrimo konkursuose, be šiandien išleistų pašto ženklų, anksčiau jau yra išleisti trys ženklai.
Pirmasis Lietuvos karalius – Mindaugas
0,49 Eur nominalo pašto ženkle įamžintas Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas (valdė nuo 1236 m.), 1253-1263 m. valdęs kaip Lietuvos karalius.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Mindaugas minimas 1219 m. tarp penkių vyriausių Lietuvos kunigaikščių. Manoma, kad pradinės Mindaugo valdos apėmė Pietų Lietuvą. Siekdamas valdžios, jis kitus kunigaikščius vertė savo vasalais. 1245 m. jis minimas jau kaip visos Lietuvos valdovas.
Savo valdymo metais Mindaugas prie Lietuvos prijungė Juodosios Rusios žemes, tačiau dėl jų ir dėl kitų žemių ilgus metus malšino brolėnų Tautvilo ir Edivydo bei jų dėdės Vykinto maištą. Ilgainiui prie maištininkų prisijungė ir Livonijos ordinas, Rygos vyskupas, dalis žemaičių. Siekdamas suskaldyti priešų koaliciją ir atskirti nuo jos pavojingiausią priešą – Livonijos ordiną, 1251 pradžioje priėmė katalikybę, po kelių metų tapo Lietuvos karaliumi.
Nors po šių įvykių Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu, iki pat mirties Mindaugas kariavo dėl Lietuvos žemių. Po 1260 m. Durbės mūšio Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, rėmė prūsus jų Didžiojo sukilimo metu. 1263 m. buvęs bendražygis Treniota ir Nalšios kunigaikštis Daumantas nužudė Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Repeikį.
Gediminas – kunigaikštis, įtvirtinęs galingą Lietuvą
Gediminas, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis, valdė 1316-1341 m. Valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio. Titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Popiežius pripažino jį lietuvių ir daugelio rusų karaliumi.
Valdant Gediminui, Lietuvoje buvo įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia, sustiprinta valdymo sistema, suformuota didžiojo kunigaikščio taryba, į kurią buvo kviečiami sritiniai kunigaikščiai. Toks valstybės galios stiprinimas sudarė sąlygas plisti žemdirbystei, augti miestams, amatams ir kilti prekybai. Laiškuose Vakarų Europos miestams Gediminas kvietė į Lietuvą atvykti amatininkus ir pirklius. Gediminas sustiprino Vilniaus pilį, įtvirtino šį miestą kaip LDK sostinę.
Valdydamas Gediminas daug dėmesio skyrė užsienio politikai. Joje vyravo dvi kryptys: atremti kryžiuočių agresiją ir varžytis su vis stiprėjančia Maskvos didžiąja kunigaikštyste į rytus plečiant LDK teritoriją. Laiške popiežiui Jonui XII pareiškė norą krikštytis ir įvesti Lietuvoje krikščionybę, jeigu Ordinas nutrauks agresiją ir oficialiai bus pripažinta Lietuvos valstybė. 1324 m., atvykus popiežiaus pasiuntiniams, krikštytis atsisakė, motyvuodamas, kad Ordinas siekia pavergti Lietuvą. Sumanios diplomatijos dėka išvengė didelių mūšių su Aukso Orda, prie LDK galutinai prijungė Pinską, Turovą, Minsko kunigaikštystę, Palenkę, Vitebską, Volynę. Į LDK politinę įtaką pateko Pskovas, Mozyrius, Kijevas. 1333 m. įkurdino vietininką Novgorode. Gedimino valdoma LDK 14 a. pirmoje pusėje tapo galingiausia Rytų Europoje, jos interesų paisė ir Vidurio Europos valstybės.
1341 m. Gediminas bandė antrą kartą apsikrikštyti, tačiau tų metų paskutinę savaitę buvo nužudytas.
