„Sorainen“ ekspertė, Darbo teisės komandos vadovė Agnietė Venckienė 15min sakė, kad ši tvarka, kuria bus nubrauktos atostogos, įteisinta jau gan seniai – 2017 m. liepą įsigaliojus tuo metu naujam Darbo kodeksui.
Tiesa, už daugiau nei 3 metus sukauptų kasmetinių atostogų išnaudojimui buvo numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2020 m. liepos 1 d.
„Ši taisyklė palies visus darbuotojus, kurie turi sukaupę ir neišnaudoję kasmetinių atostogų už daugiau kaip 3 metus. Pavyzdžiui, jei darbuotojui priklauso 20 dienų atostogų per metus, o jis turi sukaupęs 70 dienų, 10 dienų nepanaudotų atostogų perviršis gali būti nubraukiamas“, – aiškino teisininkė.
Tačiau jei, pavyzdžiui, darbuotojui priklauso 25 dienos kasmetinių atostogų per metus, net ir turint sukaupus 70 dienų atostogų, jos nebūtų nubraukiamos, nes tai sudarytų mažiau nei 3 metų atostogas.
Kaip savo feisbuko paskyroje paaiškina Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, darbuotojas įgyja teisę į atostogas po 6 mėnesių darbo. Todėl pirmas darbuotojo 3 metų terminas skaičiuojamas taip: darbo pradžia +6 mėnesiai.
Dėl šios priežasties 2023 metų sausio 1 dieną bus nubrauktos atostogos, sukauptos už 2018 ir 2019 metus, jei darbuotojo darbo pradžia buvo 2018 metų antrasis pusmetis, teigia asociacija. Atstogos bus nubrauktos už 2019 metus, jei darbuotojo darbo pradžia buvo 2019 metų pirmas pusmetis.
„Svarbu turėti omenyje, kad nubraukiant neišnaudotų kasmetinių atostogų perviršį darbuotojui nėra mokama jokia piniginė kompensacija. Tokia kompensacija nebūtų mokama nei tęsiantis darbo santykiams, nei išmokant nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją išeinant iš darbo“, – primena A.Venckienė.
Numatyta išimčių
Darbo kodekso numatyta išimtis, kai senesnės negu 3 metų atostogos nenubraukiamos – tai yra tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo tomis atostogomis pasinaudoti.
Tiesa, pasak A.Venckienės, įstatymai nenumato sąrašo aplinkybių, kurios būtų laikomos pakankamai svaria priežastimi nenubraukti perteklinių sukauptų atostogų. Aktualios teismų praktikos šiuo klausimu taip pat nėra.
„Taigi, kiekvieną atvejį ir priežastis, dėl kurių darbuotojas negalėjo išnaudoti atostogų, reikėtų vertinti individualiai. Pavyzdžiui, tai galėtų būti ilgą laiką trunkantis laikinas nedarbingumas, motinystės ar vaiko priežiūros atostogos, karinės tarnybos atlikimas ar kiti laikotarpiai, kai darbuotojas ilgą laiką faktiškai nedirbo ir todėl neturėjo galimybės išnaudoti sukauptų atostogų“, – mano „Sorainen“ ekspertė.
Pasak teisininkės, jei tai yra ilgi laikotarpiai, kai darbuotojas nedirbo (pvz., ilgą laiką trunkanti liga, karinė tarnyba ir pan.), tai įrodys išrašai „Sodros“ sistemoje, prašymai dėl tikslinių atostogų suteikimo ir pan. Dauguma atvejų darbdavys jau turėtų turėti šią informaciją.
Nubraukiant neišnaudotų kasmetinių atostogų perviršį darbuotojui nėra mokama jokia piniginė kompensacija.
Svarbia priežastimi taip pat galėtų būti laikomi atvejai, kai nors darbuotojas prašo suteikti jam kasmetines atostogas, darbdavys tokius prašymus nuolat atmeta.
Tuo atveju, jei darbdavys „neišleidžia“ darbuotojo atostogų, teisininkė rekomenduoja darbuotojui išsaugoti tai patvirtinančius įrodymus.
„Tai gali būti susirašinėjimas su darbdaviu el. paštu, duomenys iš darbdavio naudojamų sistemų, kurios naudojamos atostogų tvirtinimui, ir pan.“, – aiškino A.Venckienė.
Tiesa, svarbu turėti omenyje ir tai, kad ne kiekvienas darbdavio atsisakymas suteikti atostogas gali būti laikomas priežastimi, dėl kurios darbuotojas faktiškai negalėjo išnaudoti atostogų.
„Pavyzdžiui, jei nėra galimybės suteikti atostogų darbuotojo pageidaujamomis datomis (nes, pvz., tuo metu ir taip atostogauja daug darbuotojų), tačiau darbdavys noriai patvirtintų atostogas kitu laikotarpiu, tai neturėtų būti laikoma darbdavio veiksmais, dėl kurių darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis. Kita vertus, jei kelis metus paeiliui darbuotojo atostogų prašymai atmetami, nes „įmonėje daug darbo ir nėra kada atostogauti“, tai būtų svari priežastis nenubraukti ir už daugiau kaip 3 metus sukauptų atostogų“ – mano A.Venckienė.
Teisininkė pataria abiem pusėms – tiek darbdaviui, tiek darbuotojui – siekiant išvengti nemalonių nesusipratimų bendradarbiauti, būti atidžioms ir rūpestingoms.
„Rekomenduojame darbdaviams turėti tvarką, kurioje darbuotojams būtų aiškiai pateikta informacija apie tai, į ką ir prieš kiek laiko kreiptis dėl atostogų suteikimo, kaip sudaromas atostogų grafikas ir pan. Negalint suteikti darbuotojui atostogų jo pageidaujamu metu, rekomenduojame paraginti jį pasirinkti atostogoms kitą laiką. O darbuotojai taip pat turėtų būti aktyvūs planuodami savo atostogas, domėtis, kiek turi jų sukaupę, ir nepalikti perteklinių sukauptų atostogų išnaudojimo paskutinei minutei“, – teigė teisininkė.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija mini ir dar vieną išimtį – jei įmonė bent vienam darbuotojui nenubraukė „pasenusių“ atostogų, ji negali nubraukti atostogas kitiems darbuotojams.
Be to, jei įmonė nubraukia senesnes nei 3 metų sukauptas nepanaudotas atostogas, ji negali nubraukti atostogų, kurios buvo suteiktos papildomai dėl komandiruočių, kai jų laikas sutapo su poilsio dienomis arba šventėmis.
„Negalima taikyti taisyklės, jei atostogos viršija 60 d. d., tai kas viršyta gali būti nubraukta. Kiekvienu atveju svarbu vertinti darbo pradžios datą ir ar buvo įmanoma išnaudoti sukauptas atostogas“, – apibendrina Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.