Apie pirmąjį ketvirtį sumažėjusį grynąjį pelną praėjusią savaitę pranešė visi trys didžiausi šalies bankai – „Santander“, BBVA ir „CaixaBank“.
„Santander“, didžiausias pagal rinkos kapitalizaciją euro zonos bankas, planuoja uždaryti 450 mažesnių skyrių ir Ispanijoje panaikinti 1,4 tūkst. darbo vietų. Šiems darbuotojams, o jie sudaro maždaug 5 proc. banko darbo jėgos Ispanijos rinkoje, bus pasiūlyta iš darbo išeiti savo noru.
Bankas tikisi tokiu būdu nuo 2017 metų kasmet sutaupyti po 75–110 mln. eurų.
Barselonoje įsikūręs „CaixaBank“, trečias pagal dydį Ispanijos bankas, nori sumažinti išlaidas darbo užmokesčiui ir 500 iš 32,5 tūkst. darbuotojų Ispanijoje pasiūlys galimybę pirma laiko išeiti į pensiją.
„Baiminamės, kad atleidimai bankų sektoriuje dar nesibaigė“, – agentūrai AFP pareiškė UGT, vienos didžiausių Ispanijoje profsąjungų, atstovas Ignacio‘us Soto‘as.
Bankų skyrių tinklas Ispanijoje yra tankiausias Vakarų Europoje – konsultacijų įmonės „Roland Berger“ skaičiavimais, 10 tūkst. gyventojų šalyje tenka 8,6 skyriaus.
Tuo tarpu visoje Europos Sąjungoje (ES) vidurkis yra 5 skyriai 10 tūkst. gyventojų.
Kai nekilnojamojo turto rinkos burbulo sprogimas 2008 metais nugramzdino Ispanijos ekonomiką – ketvirtą pagal dydį euro zonoje – į gilią recesiją, šalies bankų tinklas jau buvo iš esmės restruktūrizuotas.
Dėl krizės Ispanijai teko paimti iš ES 41,3 mlrd. eurų paskolą, kad šalis galėtų restruktūrizuoti savo bankus, prislėgtus didžiulės nuvertėjusių paskolų naštos.
Ispanijos centrinio banko duomenimis, 2008–2015 metais šiame sektoriuje iš maždaug 278 tūkst. darbuotojų buvo atleista apie 75 tūkst. žmonių ir buvo uždaryta daugiau kaip 13 tūkst. skyrių.
Sunkumų slegiami regioniniai taupomieji bankai susijungė arba juos įsigijo stambūs šalies bankai.
Kainų karas
2014 metais atsinaujinus Ispanijos ūkio augimui ir padidėjus paskolų namų ūkiams ir verslui paklausai, bankų veiklos rezultatai ėmė gerėti.
Bankų blogos paskolos, dar 2013 metų gruodį siekusios 13,6 proc. viso paskolų portfelio, šių metų vasarį sumažėjo iki 10 procentų.
Tačiau šis santykis tebėra dukart didesnis negu vidutiniškai euro zonoje.
Nors namų ūkiai yra linkę didinti išlaidas, galimybes skolintis iš bankų jie vis dar vertina atsargiai, sako „Roland Berger“ ekspertas Isidro‘as Soriano‘as.
Kad galėtų pritraukti „kokybiškų“ klientų – didelį darbo užmokestį gaunančių specialistų ir mažų bei vidutinių įmonių – bankai pradėjo vadinamąjį kainų karą, dėl kurio mažėja jų pelno marža, sako finansinių paslaugų įmonės „Renta4“ analitikė Nuria Alvarez.
Ispanijos bankų pelningumas taip pat nukentėjo dėl Europos Centrinio Banko (ECB) mažinamų bazinių palūkanų normų.
Ispanijos bankų asociacijos vadovas Jose Maria Roldanas yra įspėjęs, jog „bankų klientams teks priprasti, kad jiems teks mokėti už paslaugas“, kurios iki šiol buvo nemokamos.
Be to, Ispanijoje, kaip ir visame pasaulyje, klientai, ypač jaunieji, ima vis labiau naudotis elektroninės ir mobiliosios bankininkystės paslaugomis.
„Skyrių uždarymo ir darbuotojų skaičiaus mažinimo tendencija tęsis“, – prognozuoja „Roland Berger“.
Ispanijos taupomųjų bankų tyrimų centras „Funcas“ prognozuoja, kad iki 2019 metų bankų sektorius gali uždaryti 3 tūkst. skyrių ir panaikinti beveik 15 tūkst. darbo vietų, tad jo darbo jėga sumažės iki 180 tūkstančių.
Ekspertai taip pat prognozuoja didelę konsolidaciją šiame sektoriuje per kelerius artimiausius metus.
