Tvarka, pagal kurią nubraukiamos ilgai kauptos ir neišnaudotos atostogos, galioja jau kelerius metus – nuo 2017 m. liepos, įsigaliojus tuo metu naujam Darbo kodeksui.
Darbuotojas įgyja teisę į atostogas po 6 mėnesių darbo, todėl pirmas darbuotojo 3 metų terminas skaičiuojamas taip: darbo pradžia + 6 mėnesiai, savo feisbuko paskyroje rašo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Tad 2024 metų sausio 1 dieną bus nubrauktos atostogos, sukauptos už 2019 metus ir 2020 metus, jei darbuotas dirba nuo 2019 metų antrojo pusmečio, arba už 2020 metus, jei darbuotojas dirba nuo 2020 metų pirmojo pusmečio.
Kaip 15min portalui anksčiau yra paaiškinusi advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė Agnietė Venckienė, ši taisyklė paliečia darbuotojus, kurie turi sukaupę ir neišnaudoję kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 metus.
„Pavyzdžiui, jei darbuotojui priklauso 20 dienų atostogų per metus, o jis turi sukaupęs 70 dienų, 10 dienų nepanaudotų atostogų perviršis gali būti nubraukiamas“, – aiškino teisininkė.
Tiesa, galioja ir dvi išimtys, primena Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija. Pirmoji, jei įmonė bent vienam darbuotojui nenubraukė „pasenusių“ atostogų, ji negali nubraukti atostogų ir visiems likusiems darbuotojams.
Antroji, jei darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti „pasenusiomis“ atostogomis, jos negali būti nubraukiamos. Darbdavys turi turėti įrodymus, kad darbuotojui buvo sudaromos sąlygos atostogauti ir (ar) darbuotojas atsisakė imti atostogas.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vertinimu, jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, atostogų panaudojimo terminas turi būti pratęstas tiek laiko, kiek darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Kartą per metus būtina atostogauti ne trumpiau 10 darbo dienų
Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga, teigia VDI. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys – užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
VDI primena, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys – jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Atostogų dienų skaičius, pavyzdžiui, už trejų metų laikotarpį, gali skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę, statusą, darbo stažą konkrečioje darbovietėje. Pavyzdžiui, minimalioji atostogų trukmė – 20 darbo dienų, vadinasi, nebus galimybės pasinaudoti atostogomis daugiau kaip 60 darbo dienų. Pedagoginių darbuotojų atostogų trukmė – 40 darbo dienų, vadinasi, jie atitinkamai praras ilgesnes nei 120 darbo dienų atostogas.
