„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Iššūkiams atviras verslas: nei amžius, nei negalia – ne kliūtis įdarbinti

Ar verslo įmonėms sprendimas įdarbinti vyresnio amžiaus ir žmones su negalia yra norma, ar iššūkis? Verslo socialinės atsakomybės veiksnius nagrinėjantys mokslininkai pripažįsta, kad priėmęs tokius sprendimus verslas iššūkių turės, tačiau tendencijos – pozityvios ir vis daugiau verslo įmonių tam ryžtasi.
Negalia
Negalia / „Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 „NAVA“ Verslas

Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės prof. dr. Bernadetos Goštautaitės, įmonės, pasiryžusios įdarbinti vyresnio amžiaus, turinčius negalią ar dėl kitų priežasčių socialiai labiau pažeidžiamus žmones, sulauks iššūkių, nes turės įmonės viduje adaptuoti daug procesų, pritaikyti naujų praktikų, suformuoti visą įmonės verslo politiką, ne tik tam, kad būtų pritraukti vyresnio amžiaus ar negalią turintys žmonės, bet ir tam, kad jie įmonėje pritaptų ir pasiliktų. Net ir iššūkį priėmus, šie žmonės nebūtinai bus tie, kurie pirmieji kandidatuos į skelbiamą darbo vietą.

Vyresnio amžiaus ar negalią turintys žmonės patys save pradeda diskriminuoti, turėdami ilgametės diskriminacijos jų atžvilgiu patirties.

„Deja, tendencijos yra tokios, kad vyresnio amžiaus ar negalią turintys žmonės patys save pradeda diskriminuoti, turėdami ilgametės diskriminacijos jų atžvilgiu patirties. Reikia pripažinti, kad vyresnio amžiaus žmonės netgi atsisako bandymų ieškoti darbo, kadangi jaučia, jog jų amžius tampa neįveikiamu barjeru, dėl ko ilgainiui nusvyra rankos“, – teigia mokslininkė.

Anot jos, tik priėmus žmogų į darbą pasaulis nepasikeičia ir įmonės laukia pakankamai daug iššūkių. Reikia pasiekti, kad į įmonę priimti žmonės su negalia, vyresnio amžiaus ar iš kitų socialiai labiau pažeidžiamų grupių būtų integruoti į kolektyvą, gerai jaustųsi, nebūtų įžeidinėjami, diskriminuojami, izoliuojami.

ISM nuotr./ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė
ISM nuotr./ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė

Tačiau modernus pasaulis eina atvirumo šioms grupėms ir jų įtraukties keliu. Yra labai daug gerųjų praktikų, kaip tai galima padaryti. Galų gale – tai apsimoka, nes tiek verslas, tiek visuomenė dėl to gauna ir ekonominę, ir socialinę naudą.

Lietuvoje diskriminacija didesnė, tačiau ši problema egzistuoja ir kitose ES šalyse

Prof. dr. B. Goštautaitės nuomone, verslo požiūris į vyresnio amžiaus bei kitų labiau pažeidžiamų socialinių grupių žmonių įdarbinimą bei jiems darbo vietų išlaikymą Lietuvoje keičiasi teigiama linkme.

„Naujausiais „Eurobarometro“ tyrimų duomenimis, Lietuvoje diskriminacija dėl amžiaus ir negalios yra gana aukšta lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tačiau mes nesame išimtis, nes problema egzistuoja ir kitose ES šalyse. „Eurobarometro“ duomenimis, mūsų šalies 60 proc. žmonių nuomone, amžius yra labai didelė kliūtis įsidarbinant, kai ES šalių vidurkis yra 47 proc. Tad Lietuvoje diskriminacija dėl amžiaus yra didesnė, bet negalime sakyti, kad kitur jos nėra“, – pastebi mokslininkė.

Anot dr. B. Goštautaitės, darbdaviai, siekiantys įdarbinti vyresnio amžiaus žmones, gali padaryti labai daug. Pirmiausia, komunikuodami apie darbo vietas, darbdaviai turėtų pabrėžti, jog jie yra atviri įvairaus amžiaus žmonėms. Antra, kad diskriminacijos būtų išvengta vykdant atrankos procedūras – būtina įmonėse ugdyti viduriniosios grandies vadovus ir visą komandą atsisakyti stereotipinių požiūrių. Trečia, kai vyresnio amžiaus žmonės jau dirba ar naujai priimami į darbą, yra daug praktikų, kaip naudingai jų potencialą išnaudoti, sudaryti sąlygas mokytis, persikvalifikuoti.

Verslui svarbiau ne amžius, o kvalifikacija ir požiūris į darbą

„Kalbant apie skirtumus tarp amžiaus grupių darbo rinkoje, jie yra mažesni nei įsivaizduojame. Kitaip tariant, darbo rinkai svarbesnės kitos savybės – tai žmonių kvalifikacija, įsitraukimas, požiūris į darbą“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė.

Anot jos, vyresnio amžiaus žmonių pagrindinis privalumas – ilgesnė darbo patirtis. Jiems priskiriamos tokios savybės kaip patikimumas, atsakingesnis požiūris į darbą, terminų laikymasis. Bėgant metams išvystomi geresni tarpžmogiškų problemų sprendimo gebėjimai – ši savybė taip pat laikoma vyresnio amžiaus žmonių privalumu. Pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių trūkumas – įsivaizdavimas, kad žinių ir turimos patirties, kurią jau turi, jiems užtenka.

Kai darbo rinkoje trūksta darbuotojų, diskriminacijos dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių protinga elgsena nepavadinsi.

Darbdaviai nenorą mokytis naujų, jų verslui reikalingų dalykų, laiko rimtu trūkumu. Paprastai vyresnio amžiaus žmonėms priskiriamas mažesnis technologinis raštingumas, tačiau, – pasak prof. dr. B. Goštautaitės, – tai labai lengvai pataisoma mokymais ir įtraukia aplinka. Yra daug gerų pavydžių, kai vyresnio amžiaus žmonės persikvalifikuoja, įgyja naujų įgūdžių ir tampa paklausūs darbo rinkoje.

Diskriminacijos žala – prarastos kompetencijos ir potencialas

„Nesvarbu, kokiu pagrindu žmogus yra diskriminuojamas, – ar dėl negalios, amžiaus, ar dėl šeimyninės padėties, tarkim, moteris auginanti kelis vaikus, – visais atvejais apribodami galimybes dalyvauti darbo rinkoje – prarandame žmogaus turimą kompetenciją ir potencialą ją sėkmingai panaudoti. Kai darbo rinkoje trūksta darbuotojų, diskriminacijos dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių protinga elgsena nepavadinsi. Sąlygų sudarymas šiems žmonėms dalyvauti darbo rinkoje reiškia, kad jų kompetencijos ir potencialo panaudojimas atneš naudą tiek verslui, tiek visuomenei“, – įsitikinusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė.

Tokia patirtis moko atvirumo, tolerancijos, pasaulio pažinimo iš kitokio žmogaus perspektyvos.

Anot Goštautaitės, kita pozityvi vyresnio amžiaus ir žmonių su negalia integravimosi į darbo rinką pasekmė – jų buvimas priverčia pasikeisti kitus žmones. Paprastai bendraujame su panašiais į mus, o susidurdami su kitoniškumu, keičiamės mes patys. Tokia patirtis moko atvirumo, tolerancijos, pasaulio pažinimo iš kitokio žmogaus perspektyvos.

„Atlikome eksperimentą prekybos centre. Stebėjome pirkėjus, kurie buvo aptarnaujami žmonių su negalia ir tradicinių darbuotojų, neturinčių pastebimos negalios požymių. Tyrimas atskleidė, kad žmonės, susidūrę su kitokiais nei jie patys, tapo labiau tolerantiški ne tik tam žmogui, kurį susitiko, bet visiems žmonėms su negalia ir net su kitokiomis negalios formomis nei susidūrė. Tad išvada – po susidūrimo su kitoniškumu įprastoje verslo aplinkoje tolerancijos visuomenėje atsiranda daugiau“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė.

Atviras verslas asmenims su negalia

Norint įdarbinti žmogų su negalia, tenka įveikti ne vieną iššūkį, – nuo darbo vietos pritaikymo, kolektyvo pasirengimo, iki patekimo į darbovietę infrastruktūros. Tačiau viskas įveikiama, jei yra darbdavio noras ir nusiteikimas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladas Latvėnas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladas Latvėnas

Pasak įmonės „H Drop“ vadovo Vlado Latvėno, tai, kad įmonė nusprendė įdarbinti žmones su negalia, ko gero, buvo jau užprogramuota jos DNR. Ant pakuočių gaminiams užrašus jie projektavo Brailio raštu, tad nuo pat pradžių verslo kūrėjai turėjo empatijos kitokiems žmonėms. Žmones su negalia įmonė įdarbino dėl praktinių sumetimų, nes tiesiog trūko darbo rankų ir reikėjo samdyti darbuotojų.

Kai negalią turintys darbuotojai integruojasi įmonėje, jie tampa tokie pat, kaip ir visi kiti

„Viskas prasidėjo nuo žiniasklaidoje pamatyto reportažo apie tai, kaip kalėdiniu laikotarpiu įmonėms, kai jos nespėja pakuoti produkcijos, padeda žmonės su negalia. Kilo mintis – kodėl gi nepasamdžius mums? Turėjome nesudėtingų pakavimo darbų, galėjome pasiūlyti žmonėms užsidirbti, o ne sėdėti užsidarius namie. Susisiekėme su socialinio įdarbinimo agentūra SOPA, kuri gana greitai atsiuntė mums kandidatų, iš kurių atrinkome tinkamą. Netrukus priėmėme dar vieną darbuotoją su negalia“, – pasakojo V.Latvėnas.

Pasak vadovo, šiuo metu jau ir pasimiršta, kad įmonėje dirba turintys negalią, kad prieš pora metų priimtas įmonės socialinę atsakomybę atspindintis sprendimas: „Tik iš pradžių galvojome, kaip klientams papasakosime, pasigirsime, kad padedame socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Dabar tiesiog visi dirbame, įmonė vykdo veiklą ir net nebegalvojame, kad dalis mūsų darbuotojų – kitokie“.

Individualių sprendimų reikia, tačiau jie lengvai surandami

„Kalbant apie rūpesčius, kurie iškyla įdarbinus žmones su negalia, pirmiausia pabrėžčiau dalykus, susijusius ne su darbuotojų negalia, o labiau su pasekmėm, ką tie žmonės patiria. Pavyzdžiui, nebaigia vidurinės mokyklos arba mokykloje negauna pakankamos edukacijos, neišmoksta skaičiuoti. Nors išmokti galėtų, tačiau gyvenime neturėjo tokių galimybių“, – sakė V.Latvėnas.

Radom sprendimus, kurie tiko negalią turinčiam darbuotojui ir įmonei užtikrino, kad užduotys bus atliktos.

Priėmus tokį žmogų į darbą, įmonei tenka individualiai ieškoti sprendimų, kaip su darbuotoju komunikuoti, tačiau paprastai išeitys lengvai randamos.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladas Latvėnas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladas Latvėnas

„Tarkim, skaičių nepažįstančiam darbuotojui parašius, kad reikia pagaminti tiek vienetų pakuočių – informacijos žmogus nesupras. Tačiau padėjus ruošinių krūvelę ir paaiškinus, kad tiek ir tokių pakuočių reikia padaryti, žmogus puikiai užduotį atliks. Vietoj užrašų skaičiais panaudojome spalvas, paveiksliukus ir pan. Radom sprendimus, kurie tiko negalią turinčiam darbuotojui ir įmonei užtikrino, kad užduotys bus atliktos. Kitas įmonės darbuotojas turi klausos negalią, jis labiau mėgsta, kad užduotys jam būtų pateiktos raštu. Suprantama, kad skaitmeniniame amžiuje tai iš viso nesukelia jokių sunkumų“, – įmonės prisitaikymo prie darbuotojų nesureikšmino „H Drop“ vadovas.

Anot jo, įmonės kolektyvas nusistovėjęs, kitokių žmonių buvimas, šiek tiek kitokie užduočių formulavimo būdai tapo taip įprasti, kad niekas to ir nebepastebi, nebent į įmonę priimamas naujas žmogus, kuriam prireikia šiek tiek laiko viską perprasti ir adaptuotis.

Dažniau pasitikėtų vyresniu darbuotoju

„Per daug nesureikšminčiau negalios ar kitų socialinės atskirties riziką keliančių veiksnių. Visokių žmonių yra ir su negalia, ir be negalios, kiekvieno asmenybė skirtinga, kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo istoriją, skirtingai suvokia atsakomybę. Tarkim, aš dažniau pasitikėčiau 70-mečiu nei 18-23 metų žmogumi, tačiau galbūt todėl, kad turiu atitinkamos patirties. Niekas nežino, kokie bus dabartiniai 20-mečiai, kai sulauks savo 70-mečio“, – pasvarstė V.Latvėnas.

Vyresnio amžiaus darbuotojas atsakingiau į viską žvelgia.

Pasak „H Drop“ vadovo, didžioji dalis darbuotojų įmonėje – iki 30-metų, tačiau taip pat dirba vyresnis, jau pensijinį amžių perkopęs žmogus. Jis puikus darbuotojas.

„Galbūt tai kartų skirtumai, bet vyresnio amžiaus darbuotojas atsakingiau į viską žvelgia. Jauti, kad vertina įmonės turtą, žino, kada yra darbo laikas – laiku ateina, laiku išeina, į vadovą kreipiasi „Jūs“, nors yra dvigubai vyresnis. Tokie darbo kultūros dalykai yra malonūs. Kai teko bendrauti tik su jaunais žmonėmis, net nežinojau, kad tokie etiškumo darbe principai egzistuoja. O vyresniajai kartai jie, pasirodo, savaime suprantami“, – sakė V. Latvėnas.

Pasak „H Drop“ vadovo, šiuo metu įmonėje dirba du turintys negalią ir vienas vyresnio amžiaus žmogus. Tai nėra daug, tačiau mažoje įmonėje jie sudaro ketvirtį visų darbuotojų.

Socialiai atsakingo ir iššūkiams atviro verslo įvertinimas

Socialiai atsakingą ir iššūkiams atvirą verslą kasmet suburia Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA) – šiais metais jie rengiami jau 15-ą kartą.

Iš viso NAVA konkursui 40 Lietuvos įmonės pateikė 70 paraiškų. Jas vertina komisija, sudaryta iš Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos „Investor“s Forum“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ narių. Jie iki gruodžio pabaigos balsuodami rinks kiekvienos nominacijos laimėtojus.

Priminsime, kad šiais metais NAVA konkurse varžomasi dėl penkių nominacijų: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“ ir „Įvairovę skatinanti darbovietė“.

Viena įmonė, pademonstravusi išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams bei aplinkai, pasiekusi didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse, bus pagerbta pagrindine prestižine nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“.

„Metų bendruomeniškiausią įmonę“ rinks ir visuomenė – Naujienų portalo 15min skaitytojai 2024 m. metų sausį bus kviečiami skirti paraišką šiai nominacijai pateikusioms įmonėms savo balsus.

Lietuvos įmonėms, nuveikusioms daugiausiai darbų socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės vertybių puoselėjimo verslo sektoriuje 2023 metais, apdovanojimai bus įteikti 2024 metų sausio 18 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Apdovanojimų įteikimo ceremoniją bus galima stebėti ir naujienų portale 15min.

NAVA apdovanojimai
NAVA apdovanojimai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs