Ši iniciatyva reikšminga COVID-19 kontekste, kadangi pokyčiai darbo rinkoje paveikia jaunimą neigiama prasme. Užimtumo tarnybos duomenimis, vien Lietuvoje gegužės mėnesį registruotas jaunimo (16-29 m.) nedarbas siekė 12,3 proc. Ne išimtis ir kitos EBPO šalys.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių apklausa parodė, kad daugiau nei 90 proc. respondentų nuomone jaunimas reikšmingai prisideda prie įmonės rezultatų siekimo. Didžioji dalis patys vykdo projektus ar iniciatyvas, susijusias su jaunimo įtraukimu į darbo rinką, jaunimo įgalinimu ir jaunimo nedarbo mažinimu.
Lietuvos įmonės, siekdamos pritraukti daugiau jaunimo į atskirus sektorius, rengia pristatymus (mokyklose ar aukštosiose mokyklose, renginiuose, asmeninius), bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, taiko inovatyvius ir skaitmeninius darbo organizavimo sprendimus, siūlo socialines garantijas, patrauklų darbo užmokestį, kvalifikacijos kėlimą, organizuoja praktikų atlikimą, dalyvauja mentorystės programose.
Tačiau organizacijos pažymėjo, kad įdarbindamos jaunimą susiduria su šiomis problemomis: darbinės patirties ir praktikos stoka, o kai kuriais atvejais jaunimui trūksta motyvacijos. COVID-19 kontekste susiduriama su praktikos organizavimo iššūkiais, pastebima, kad prastovose esančius darbuotojus gali tekti iš naujo apmokyti.
BIAC išskiria, kad, norint sėkmingai integruoti jaunimą į darbo rinką ir spręsti ilgalaikes jaunimo nedarbo problemas, valdžios institucijoms būtina sukurti lanksčias švietimo ir mokymo sistemas, atsižvelgiant į skaitmeninę transformaciją ir ekologiškumą, leidžiančias moksleiviams įgyti būtina išsilavinimą ir profesinę darbo patirtį.
Taip pat BIAC rekomendacijose pažymima, kad šalims reikia stiprinti bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi ir pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant skatinti pameistrystę, didinant darbdavių galimybes įdarbinti jaunus žmones ir (arba) mokytis darbe. Be to, būtina skatinti skaitmeninių kompetencijų didinimą, kuravimą pasitelkiant švietimo skaitmeninimo procesus, įtvirtintus ES skaitmeninės kultūros plėtros strategijoje, sudarant sąlygas jauniems žmonėms užmegzti ryšį su mokytojais ir būsimais darbdaviais.
Studija „Kaip verslas daro įtaką jauniems žmonėms“ – pirmoji iniciatyvos, skirtos mažinti jaunimo nedarbą dalis. Vėliau bus rengiamos diskusijos aptarti gerąsias praktikas kartu su EBPO vadovybe ir kitomis suinteresuotomis pusėmis. Trečiasis planuojamas iniciatyvos žingsnis – identifikuoti tolesnes galimybes imtis veiksmų įgalinti jaunimą.
