Advokatūros įstatymas, kaip pagrindinį kelią į advokato kėdę, numato sudėtingą egzaminą, kuris nėra specializuotas, o apima visas teisės sritis. Egzaminas toks sudėtingas, kad kiekvienais metais jį išlaiko vos keli teisininkai. Visgi Advokatūros įstatyme numatyta išimtis – egzamino gali nelaikyti tie, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai.
Teisės krypties socialinių mokslų daktarai ruošiami trijuose šalies universitetuose. Juose kasmet į teisės krypties valstybės finansuojamas doktorantūros studijas vidutiniškai priimama po 6 studentus, taigi – iš viso apie 18 šviežių doktorantų kasmet. Neįstojusiems į valstybės finansuojamas 4 metų studijas galima alternatyva – susimokėti patiems. O tokius savanorius aukštosios mokyklos mėgsta ir priima gausesnį būrį.
Į doktorantūros studijas kasmet – po 20 studentų
„2011 ir 2012 metais Vilniaus universitete į valstybės finansuojamas teisės krypties doktorantūros studijas buvo priimta po 7 studentus. Į ištęstines šios krypties studijas 2011 m. priimta 11 studentų, o 2012 m. – 10. Ištęstinių studijų kaina per metus 7980 litų. Į kitų krypčių valstybės nefinansuojamas ištęstines doktorantūros studijas studentų nebūna”, – 15min.lt kalbėjo Vilniaus universiteto Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė.
Mykolo Romerio universiteto doktorantūros koordinatoriaus Andriaus Pukso teigimu, į valstybės finansuojamas teisės srities doktorantūros studijas 2011 metais priimti 7 studentai, 2012 metais – 6. Į ištęstines – atitinkamai po 4 ir 3 studentus. Ištęstinių teisės srities doktorantūros studijų kaina per metus šiame universitete 10 500 litų.
Ši suma gali pasirodyti itin įspūdinga, tačiau tik ne tiems, kurie pasiryžo dirbti advokatais. Logika paprasta – investavęs – susigrąžinsi. Juk net studijuodamas doktorantūroje gali dirbti teisininku, būti advokato padėjėju. Iš šių pinigų ne tik įmanoma pramisti, bet ir sutaupyti.
Darbo biržos statistika teisininkams negailestinga. Darbo biržos duomenimis, penkerius metus iš eilės Darbo biržoje registruojami teisės absolventai, o štai advokatūra jiems sunkiai prieinama.
„Egzaminą priima patvirtinta Teisingumo ministro komisija, o jis vyksta vieną du kartus per mėnesį. Šiuo metu laikyti egzaminą laukia 300 asmenų“, – apie kvalifikacinį egzaminą kalbėjo Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis.
Neišlaikę egzamino, perlaikyti jį gali ne anksčiau kaip po pusės metų, tiesa, perlaikomų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. „Nuolat diskutuojama apie egzamino formą ir turinį. Juo siekiama patikrinti asmenų žinias, nes ne visi teisininkai gali būti advokatais. Egzamino specializuoti nėra prasmės, nes specializacija nieko nepakeistų. Žmogus gali eiti į kitas bylas, pavyzdžiui, jei jo specializacija civilinė teisė, jis gali eiti į baudžiamąsias bylas, kas sukontroliuos“, – kalbėjo Leonas Virginijus Papirtis.
Advokatų – vos pora tūkstančių
Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko teigimu, miesteliuose yra didžiulis advokatų poreikis, tačiau advokatų taryba negali reguliuoti srautų. O tuo tarpu Vilniuje, Lietuvos advokatūros žiniomis, yra apie 1300–1500 advokatų ir advokatų padėjėjų, o apskritai Lietuvoje jų – 1850.
Advokato vieta patraukli ne tik doktorantams, valstybės tarnautojas, prokurorams, bet ir teisėjams. Visi buvę teisėjai gali papildyti advokatų luomą, tokiu būdu išlikdami elitinėse teisininkų gretose. „Mūsų nuostata yra tokia, kad advokatūra yra ne šiukšliaduobė, į kurią gali būti įmetami bet kokie asmenys, kurie vienokiu ar kitokiu atveju nusižengė įstatymo reikalavimams – ar tai būtų prokurorai, ar valstybės tarnautojai, ar teisėjai“, – apibendrindamas situaciją advokatūroje 15min.lt kalbėjo L.V.Papirtis.
Pasitelkus teisingumo ministro rekomendacijas, aptariančias užmokesčio civilinėse bylose už advokato, advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), maksimalius dydžius, galima vaizdžiai iliustruoti būsimo advokato, susimokėjusio už doktorantūros studijas, investicinę naudą.
Advokatų įkainiai rodo, kad bent jau dėl finansinių paskatų šio vardo siekti verta. Pavyzdžiui, už ieškinio parengimą pirmos instancijos teismuose advokatas gali maksimaliai paprašyti 2400, už apeliacinį skundą – 2400, už kasacinį skundą – 2800 litų. Tačiau reikia nepamiršti, kad bylos nagrinėjimo procese būna ir pakartotiniai atsiliepimai į ieškinį ar atsiliepimai į apeliacinį skundą – 1200 litų. Taigi, vien vienoje byloje susidaro nemaža suma – didesnė nei vidutinis darbo užmokestis su mokesčiais – 2279,7 litų. Žinoma reikia nepamiršti, kad advokatas turi ne vieną ir ne dvi bylas per mėnesį, o jos dažnai būna tęstinės, reikalaujančios ne vieno ir ne dviejų dokumentų parengimo – „dublikų“, „triplikų“ – 1400 litų.
„Paskaičiavome, kad aš ir mano kolegos vidutiniškai per mėnesį parengiame po 3–4 procesinius dokumentus teismui, dar po 3–4 parengiamuosius dokumentus (prašymus, paklausimus ir pan.)“, – 15min.lt kalbėjo vienas kalbintų teisininkų, Advokatų kontoros „Sinkevičius ir partneriai“ advokatas Andžejus Seliava.
Šis žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad advokatai vidutiniškai parengia 4–5 procesinius ir 3–5 parengiamuosius dokumentus teismui, taigi galima daryti prielaidą, kad vidutinis vidutinio Lietuvos advokato uždarbis per mėnesį 7000–8500 litų. Nors ir doktorantūra nėra pigus, tačiau ganėtinai patrauklus kelias trokštantiems žūtbūt patekti į išsvajotąjį advokatų luomą.
