Kaip rašė 15min.lt, A.J.Venslauskas kaltintas ėmęs dideles paskolas iš bendrovės. Su įmone susijęs asmuo papasakojo, kad A.J.Venslauskas, jo duktė ir gyvenimo draugė iš bendrovės yra paėmę po milijoną litų paskolų, todėl A.J.Venslauskas kaip įmanydamas vengė įmonės bankroto, kad bankas neareštuotų jo turto.
A.J.Venslauskas tokius kaltinimus neigė.
KDC bankrotą Kauno apygardos teismas yra pripažinęs tyčiniu.
-
Kraujo donorystės centro direktorius Artūras Venslauskas kaltinamas pardavęs valdiškus automobilius ir pasisavinęs pinigus
-
Skandalingai sužlugusio Kraujo donorystės centro vadovas Artūras Venslauskas dingo, tad į teismą bus atvesdintas
-
Teismas: Kaune veikęs Kraujo donorystės centras nustekentas tyčia
Taip pat įtarta, kad KDC, neturėdama reikiamų leidimų, pagal sutartį su užsienio farmacijos įmone iš Lietuvos išvežė ir pardavinėjo iš donorų surinkto kraujo plazmą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos teigimu, iš šios veiklos Kauno kraujo donorystės centras gavo beveik 6 mln. litų pajamų.
Deklaruota, kad kraujo plazma išvežta frakcionuoti (perdirbti) ir tokiu būdu įmonė išvengdavo prievolės grąžinti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą lėšas, skirtas donorų kompensacijoms. Specialiųjų tyrimų tarnybos teigimu, iš šios veiklos Kauno kraujo donorystės centras gavo beveik 6 mln. litų pajamų.
Bankrutavus KDC, jo patalpose buvo įkurta viešoji įstaiga „Kauno kraujo centras“, bet jos veiklą uždraudė Sveikatos apsaugos ministerija dėl to, kad ši įstaiga neužtikrino saugių kraujo tyrimų.
KDC įkurtas 1941 m. ir vadinosi Kauno kraujo transfuzijos stotis, vėliau – Kauno kraujo perpylimo stotis, Kauno kraujo centras.
Valstybės nuosavybe ši įmonė išliko iki 1993 m., po to buvo reorganizuota į bendrą Lietuvos ir JAV įmonę – uždarąją akcinę bendrovę „Binational Plasma“.
2005 m. amerikiečių akcijas išpirko, o A.J.Venslauskas tapo įmonės direktoriumi.
