ES direktyva siekiama sukurti skaidrias įdarbinimo procedūras įmonėse, kad bent 40 proc. nevykdančiųjų direktorių arba 33 proc. direktorių pareigų užimtų nepakankamai atstovaujama lytis – moterys.
EP derybų metu pavyko užtikrinti, kad įmonės šį tikslą turėtų įgyvendinti iki 2026 m. birželio 30 d. Naujos taisyklės įsigalios po 20 dienų, nuo jų paskelbimo ES oficialiame leidinyje, tačiau ES valstybėms suteikiami 2 metai jas perkelti į nacionalinę teisę. Tuomet konkreti nuostata dėl to, kiek procentų moterų turi būti valdybose, turės būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d. Iki šio laiko valstybėms narėms suteikiama galimybė pasiruošti.
Taisyklės numato, kad tais atvejais, kai kandidatai yra vienodai kvalifikuoti pareigoms užimti, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Anot EP narių, kvalifikacija turi likti svarbiausiu skaidrios atrankos kriterijumi.
Akcijų biržoje listinguojamos įmonės turės kartą per metus pateikti informaciją atsakingoms institucijoms apie lyčių atstovavimą jų valdybose, o jei tikslai nebus pasiekti – planą, kaip jos planuoja juos pasiekti. Ši informacija turės būti lengvai pasiekiama įmonės interneto svetainėje. Direktyva nebus taikoma mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 250. Vėliau numatyta įvertinti, ar į direktyvos apimtį derėtų įtraukti ir jas.
Europos Komisija pasiūlymą dėl šio teisės akto pateikė dar 2012 m., o EP savo derybinę poziciją priėmė 2013 m. Ilgą laiką šio teisės akto priėmimą blokavo ES Taryba.
Statistika rodo, kad šiuo metu 30,6 proc. ES listinguojamų įmonių valdybos narių yra moterys, o skirtumai tarp šalių yra dideli (nuo 45,3 proc. Prancūzijoje iki 8,5 proc. Kipre).
Pagerintas atrankos procesas
EP pranešėja iš Nyderlandų, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai atstovaujanti Lara Wolters antradienį pristatydama naujas taisykles atkreipė dėmesį į tai, kad apie 60 proc. universitetą baigusių asmenų Europoje šiuo metu sudaro moterys, tačiau tik maža dalis – apie 8 proc. – yra įmonių valdybose. Tačiau atėjo laikas pokyčiams.
Už lygybę atsakinga ES Komisijos narė Helena Dalli antrino, kad šis dokumentas patvirtintas po ilgų derybų dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdybose.
„Moterys galės išnaudoti visą savo potencialą, prasidės naujas lyčių lygybės etapas. Manau, kad tai yra labai svarbu, nes šiuo metu per mažai moterų dalyvauja priimant svarbius ekonominius sprendimus. Tai – žmogiško kapitalo švaistymas. Pažanga daroma per lėtai“, – kritikos negailėjo H.Dalli.
Ji taip pat pridėjo, kad ne visoje ES matome pažangą ir lyčių lygybės indeksas tą parodo.
„Net ir mano šalyje per mažai moterų yra biržinių bendrovių valdybose. Dokumentas, kurį tvirtinsime neišspręs visų problemų: reikia geresnių vaiko priežiūros paslaugų, leisti ir vyrams dirbti ne visu etatu, moterys dažnai dirba nevertinamus ir mažai apmokamus darbus. Bet šiuo dokumentu siekiama užtikrinti, kad 40 proc. biržinių įmonių vadovių pareigų eitų moterys“, – jai antrino ir L.Wolters iš Nyderlandų.
H.Dalli tęsė, kad šis teisės aktas reikalingas priimti skubiai.
„Direktyva netaps našta įmonėms, o padės išnaudoti visuomenėje turimus talentus. Kai įvairių požiūrių daugiau, tuomet įmonei sekasi geriau, o tai svarbu šių dienų ekonominėmis sąlygomis“, – įsitikinusi ji.
L.Wolters taip pat antrindama kalbėjo apie tai, kad bendrovės, kuriuose yra lyčių pusiausvyra – kūrybiškesnės, geriau sprendžia problemas, yra našesnės.
„Statistiškai Europoje iš dešimties moterų šiuo metu vadovės yra trys, o Estijoje, pavyzdžiui, dar mažiau. Siekiu užtikrinti, kad įmonės galvotų ne tik apie savo pelną, bet ir savo vaidmenį – tarp jų ir lyčių lygybės srityje. Neabejoju, kad šis dokumentas bus naudingas ir visuomenei, ir vartotojams, ir pačioms bendrovėms“, – įsitikinusi europarlamentarė.
L.Wolters taip pat sakė, kad norima, jog visose 27 valstybėse narėse įmonių valdybose rastųsi daugiau moterų.
Vis dėlto Margarita de la Pisa Carrion, atstovaujanti Europos konservatorių ir reformistų grupei, kritiškai pasisakė apie šią direktyvą. Ji kėlė klausimą, kodėl kalbama apie lytį, o ne, pavyzdžiui, rasę. „Tokios taisyklės tik aštrina susipriešinimą“, – savo nuomonę pareiškė ji, teigdama, kad tokių dokumentų priimta neturėtų būti.
Jai antrino ir Europos konservatorių ir reformistų frakcijai priklausantis Johanas Nissinenas.
„Tai - kvailystė. Jei asmuo į valdybą patenka dėl kvotos, visi aplink jį manys, kad jis ten pakliuvo ne dėl įgūdžių. Kvotos yra diskriminacija. Negalime samdyti žmogaus pagal lytį. Mes turime kalbėti apie žmogaus kompetenciją ir sugebėjimą. Tikiuosi, kad niekuomet nevertinsime žmogaus pagal įgimdytas savybes“, – dėstė jis.
Tačiau L.Wolters laikosi kitokios pozicijos.
„Kai kas sako, kad kvotos nepasiteisins, nes jos nustatomos pagal lytį, o ne pagal nuopelnus. Bet tai – praeito šimtmečio logika, kvotos pakankamai grubi priemonė, bet jos būtinos, kai reikia keisti įstatymus. Daug kas dirbo, kad pasiektume šiandienos padėtį“, – kalbėjo ji.
EP pranešėja, europarlamentarė iš Austrijos Evelyn Regner antrino, kad šios gairės tiesiog būtinos.
„Lyčių lygybė turi būti įprastas reiškinys, turime galvoti apie ypatingas sąlygas, kai kalbame apie galios paskirstymą. Aš gyvenu čia, Strasbūre, dešimtmetį, ir tiek laiko kovoju, kad bendrovių kvotos būtų nustatytos vadovių pozicijoms. Moterys nusipelnė to, pirmiausiai, pagal savo kvalifikaciją“, – įsitikinusi europarlamentarė, atstovaujanti Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai.
Numatytos baudos
Pasak E.Regner, šios gairės buvo parengtos, siekiant pagerinti atrankos procesą.
„Iki šiol atrankos procedūra buvo prasta, dabar dėmesys bus skiriamas rezultatyvumui ir skaidrumui. Šiuo metu vyksta karas Ukrainoje, susiduriama su infliacija. Įmonės bus stipresnės, jei valdybose bus daugiau moterų, turi būti panaudota jų visa kompetencija“, – kalbėjo europarlamentarė.
Susitarime numatytos veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos nuobaudos įmonėms, kurios nesilaiko atvirų ir skaidrių valdybos narių skyrimo procedūrų. EP derybose pavyko į susitarimą įtraukti konkrečias sankcijas: baudas arba sprendimo paskirti valdybos narį anuliavimą.
„Be privalomų priemonių nieko nebus padaryta, todėl reikia proporcingų sankcijų, pavyzdžiui, kaip pažeidimų išviešinimas, baudos arba kai kuriais atvejais įmonių nepriėmimas į viešųjų pirkimų procedūras. Apie tai kalbama šioje direktyvoje“, – pristatė E.Regner.
Jai antrino ir L.Wolters, teigdama, kad įmonės skirs daugiau moterų į valdybas, jei žinos, kad yra stebimos.
