Septyniose Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos biržose sekmadienį – pirmąją prekybos dieną po Q.Soleimani žūties, kuri įvyko penktadienį, – vyravo raudona spalva.
Visos šešios organizacijos narės – Bahreinas, Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai – yra JAV sąjungininkės. Šios valstybės yra išsidėsčiusios kitoje siauros įlankos pusėje nei Irano Islamo Respublika, todėl gali tapti lengvais pastarosios taikiniais.
Kai kuriose Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos narėse, ypač Kuveite, Katare ir Bahreine, yra įsikūrusios didelės JAV karinės bazės, o Saudo Arabijoje dislokuoti šimtai amerikiečių karių.
Kuveito biržos „Boursa“ indeksas smuko labiausiai ir prarado 3,7 proc. šioje Persijos įlankos valstybėje, esančioje visai netoli Irano, kurioje įsikūrusi viena didžiausių JAV bazių Viduriniuose Rytuose, nusiritus nerimo bangai.
Dubajaus finansų rinkos, kuri jautriausiai iš visų Persijos įlankos vertybinių popierių biržų reaguoja į pasaulines rinkas, indeksas smuko 3,1 proc., o jos seserinės biržos – Abu Dabio vertybinių popierių biržos – indeksas neteko 1,4 procento.
Prekyba Persijos įlankos valstybių biržose vyksta nuo sekmadienio iki ketvirtadienio, taigi penktadienį, kuomet per JAV oro pajėgų antskrydį žuvo Q.Soleimani, biržos buvo uždarytos.
Saudo Arabijos biržos „Tadawul“, didžiausios regione ir vienos iš dešimties didžiausių pasaulyje, indeksas smuko 2,4 proc., o daugumos akcijų vertė krito.
Didžiausios pasaulyje biržinės bendrovės „Saudi Aramco“ akcijos atpigo 1,7 proc. ir kainavo po 34,55 rialo, tuo tarpu bendrovės kapitalizacija siekė 1,84 trln. JAV dolerių ir tai buvo gerokai mažiau nei 2 trln. JAV dolerių kapitalizacija, kurios siekia Saudo Arabijos valdovai.
Debiuto biržoje metu gruodžio 11 dieną „Saudi Aramco“ paskelbė orientacinę pradinio viešo akcijų platinimo kainą – 32 rialai (8,53 JAV dolerio) už akciją, o pirmąją prekybos dieną gruodžio 11-ąją ši kaina šoktelėjo iki 35,2 rialo.
Akcijų vertės mažėjimas Persijos įlankos biržose vyko nepaisant padidėjusių naftos kainų, nuo kurių smarkiai priklauso visų šešių valstybių pajamos.
„Be abejonių, tai lemia nerimas dėl galimo JAV ir Irano konflikto, kuris gali prasidėti Persijos įlankoje“, – Dubajuje pareiškė „Thinkmarket“ rinkos strategas Mohammedas Zidanas.
„Manau, nuosmukis tęsis kurį laiką ir ypač tol, kol nepranyks įtampa ir ginkluoto konflikto grėsmė“, – naujienų agentūrai AFP kalbėjo analitikas.
Kataro biržos indeksas nusileido 2,1 procento. Doha palaiko gerus santykius su Iranu, tačiau tuo pat metu čia įsikūrusi didžiausia JAV oro bazė regione.
Paprastai neaktyvios Bahreino, kur dislokuotas JAV Penktasis laivynas, biržos indeksas nusileido 2,3 procento.
Nedidelės Omano biržos indeksas sumažėjo vos 0,3 procento. Maskatas palaiko tvirtus ryšius su Iranu ir Jungtinėmis Valstijomis, o jo naftos eksportas vykdomas ne per strateginį ir pažeidžiamą Hormūzo sąsiaurį.