Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Įtampa Ukrainoje kelia naftos kainas: kiek lietuvis pasiryžęs mokėti už litrą degalų?

Degalų kainos per pastarąsias pora savaičių vėl paaugo, o agresyvi Rusijos invaziją į Ukrainą ir Vakarų šalių paskelbtos sankcijos dar labiau didina neapibrėžtumą energetikos srityje. Litro A95 benzino kaina kai kuriose Lietuvos degalinėse jau viršija 1,6 euro, tačiau vartotojai jau dabar taupyti benzino sąskaita greičiausiai nepradės.
Degalai
Degalai / 123RF.com nuotr.

Įvairių produktų mažmenines kainas lyginančios platformos pricer.lt duomenimis, litras A95 benzino vasario 14 d. trijuose Lietuvos degalinių tinkluose – „Circle K“, „Viadoje“ ir „Jozitoje“ – kainavo nuo 1,42 iki 1,54 euro. Tuo tarpu kovo 2 d. brangiausiame tinkle „Circle K“ vieno litro kaina padidėjo iki 1,61 euro. Tai – 7 centų pabrangimas. „Viados“ pardavinėjami degalai per šį laiką brango 5 ct už litrą.

Pricer.lt nepateikia kovo 2 d. „Jozitos“ kainų, tačiau palyginus vasario 14 d. rodiklį su dviejų degalų kainas skelbiančių tinklalapių duomenimis, litras A95 benzino galėjo pabrangti net 8–12 ct už litrą.

Panaši istorija ir su dyzelinu: „Circle K“ degalinėje jis brango 10 centų (6,7 proc.), „Viados“ degalinėje – 7 centais arba 4,7 proc.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Circle K“ degalinė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Circle K“ degalinė

Tai gali būti ne pabaiga, nes Rusijai užpuolus Ukrainą dar labiau išaugo naftos kaina.

WTI rūšies naftos kaina trečiadienį perkopė 110 JAV dolerių už barelį ribą. „Brent“ rūšies nafta taip pat peržengė 110 JAV dolerių už barelį. „Brent“ naftos kainos šiuo metu siekia aukščiausią lygį nuo 2014 metų, o WTI – lygį, kuris nematytas nuo 2013-ųjų.

Degalinių atstovai teigia, kad žaliavinės naftos kaina galutinėje degalų kainoje sudaro apie ketvirtadalį benzino litro kainos.

„Didelę dalį sudaro akcizas, kuris yra nurodomas fiksuotu dydžiu. Tai – ne procentinė išraiška, o tik suma už litrą, už toną degalų. Kylant bendrai kainai didėja kitų dedamųjų svoris, pavyzdžiui, žaliavinės naftos“, – 15min sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Orlen“ degalinė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Orlen“ degalinė

Naftos kainos svyravimai Lietuvos degalinėse pajuntami greitai, tačiau dažniau tada, kai žaliavinės naftos kaina kyla, o ne leidžiasi, sako pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

„Dažniausiai įvyksta tą pačią ar kitą dieną“, – įprastą naftos ir benzino kainos priklausomybę komentavo jis.

E.Cicėnas pabrėžė, kad vienose degalinėse – net ir to paties tinklo – kainos gali skirtis ir į žaliavinės naftos pabrangimą reaguoti nevienodai dar ir todėl, kad skiriasi paklausa. Tose degalinėse, kuriose pilamasi mažiau, dažniausiai yra sukaupta daugiau benzino atsargų.

„Bendro vardiklio negali išvesti, yra užlaikymas, bet priklauso nuo degalų apyvartumo konkrečioje degalinėje, todėl gali būti skirtingos situacijos“, – kalbėjo jis.

Naftos kainos turi lubas

Kur toliau judės naftos kaina, o su ja ir mažmeninė degalų kaina, šiuo metu pasakyti sunku, sako E.Cicėnas.

„Kaina kyla, kažkiek kils ir degalų kainos, proporcingai turbūt. Visa rinka stebi – priklauso nuo to, kiek užsitęs karas, kiek pasiūla rinkoje didės iš kitų naftos tiekėjų. Kol kas yra pirminė, emocinė biržų reakcija į tai, kas darosi pasaulyje“, – sakė jis.

110 JAV dolerių siekianti „Brent“ naftos kaina nematyta aštuonerius metus, tačiau pasižvalgius šiek tiek į praeitį, galima rasti ir dar įspūdingesnių pavyzdžių. 2008 m. vieno barelio kaina buvo pakilusi iki 140 JAV dolerių.

„Jeigu naftos kaina grįžtų į tą lygį su 140 JAV dolerių, tokia kaina pradeda daryti neigiamą įtaką paklausai. Ką reiškia mažėjanti paklausa? Energetiniai resursai yra per brangūs, ir gyventojai, ir verslas pradeda reaguoti“, – sakė vyriausiasis SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jis teigia, kad tokio scenarijaus išsipildymas galėtų būti niūrus, vis dėlto naftą išgaunančios šalys tai supranta, todėl stengiasi kainos per daug neužkelti. „Aukštas naftos kainų lygis gali sukelti nuostolius pasaulio ekonomikai ir ilguoju laikotarpiu paveikti pačių eksportuojančių valstybių paklausą“, – aiškina T.Povilauskas.

Asmeninio archyvo nuotr./Tadas Povilauskas
Asmeninio archyvo nuotr./Tadas Povilauskas

Jis įsitikinęs, kad būtent aukštos naftos kainos gavėjams taps pretekstu didinti gavybą ir jas mažinti tam, kad būtų galima užsitikrinti ilgalaikę paklausą.

Degalų kainos riba šiandien – daugiau psichologinė, nei reali

Degalinių švieslentėse žibanti 1,6 euro siekianti degalų kaina vairuotojams primena tai, kad beveik visų kategorijų prekės Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių brango, o infliacija ir toliau kopia į viršų.

Aukštos degalų kainos iš tiesų gali pradėti skatinti gyventojus taupyti degalų sąskaita, tačiau tam prireiks ne vienos dienos ar savaitės, sako T.Povilauskas.

„Nebus taip, kad vartojimas iš karto sumažėja. Iš esmės kai degalų kaina perkopia 1,6 euro, yra toks bendras apklausų rezultatas, gyventojai pradeda mažinti savo degalų vartojimą. Šiandien ta riba pasiekta. Nėra taip, kad iš karto pasiekus tą ribą vartojimas sumažėtų, bet jeigu tai užsitęstų, tai galėtų daryti neigiamą įtaką“, – prognozavo ekonomistas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Degalų kainos
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Degalų kainos

Istoriškai Lietuvoje aukštos naftos kainos atsispindėdavo degalinių švieslentėse, tačiau žvelgiant iš šių dienų jos neatrodo tokios baisios. 2008 metais, kai naftos kaina buvo aukščiausia, benzino kaina neviršijo 4 litų (apie 1,15 euro), 2013 m., naftos kainoms esant taip pat aukštesnėms nei dabar mažmeninė kaina nesiekė 5 litų (apie 1,44 euro).

O štai 2012 m. benzino pasiekė kitą tuometinę simbolinę psichologinę ribą – 5 litus už litrą. Vis dėlto T.Povilauskas mano, kad gąsdinančios kainų ribos egzistuoja daugiau galvoje, nei piniginėje. Jis taip pat pabrėžė, kad lietuvių perkamoji galia šiandien yra gerokai didesnė nei tais laikais, kai naftos barelis siekė 120 ar 140 JAV dolerių.

Ekonomistas priduria, kad nors tokios simbolinės kainos ribos vartotojams yra nemalonios, jos kaskart peržengiamos, jeigu to tikrai reikia.

„Riba yra galvoje ir ji slenkasi. Jeigu reikia važiuoti, tai ir važiuoji“, – degalų paklausą apibendrino ekonomistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?