Jei valstybėms atnaujinus visą ekonominę veiklą, COVID-19 infekcija ir vėl pradės plisti, susidursime su niūria ir nenuspėjama ateitimi. Atsivėrusios mokyklos ir verslas vėl bus priversti užverti duris.
Veismano mokslo instituto (The Weizmann Institute of Science) Izraelyje profesoriai Urias Alonas ir Ronas Milo bei Tel Avivo ekonomikos profesorius Eranas Yashivas siūlo išeitį, kaip to išvengti.
Jie rekomenduoja pasinaudoti silpnąja viruso vieta: latentiniu periodu ar, kitaip tariant, vidutiniškai trijų dienų laikotarpiu, per kurį užsikrėtęs žmogus dar negali užkrėsti kitų, rašo „New York Times“.
Žmonės galėtų dirbti dviejų savaičių ciklais: keturias dienas būti darbe, o tada, turint omenyje, kad jie galėjo užsikrėsti ir tapti užkrečiami, 10 dienų praleisti namuose. Tokiu atveju žmogus, tapęs užkrato nešiotoju, neturėtų kontakto su kitais žmonėmis.
U.Alonas, R.Milo ir E.Yashivas teigia, kad jų sukurti modeliai rodo, jog šis dviejų savaičių ciklas gali sumažinti viruso plitimo galimybes: kiekvienas sergantis užkrėstų mažiau nei vieną žmogų.
Net jei kas nors yra užsikrėtęs ir serga be simptomų, jis ar ji kontaktuotų ne su savo šeimos nariais tik keturias dienas kas dvi savaites.
„Taigi 10–4 ciklas galėtų užgniaužti epidemiją, taip sudarydamas sąlygas tvariai ekonominei veiklai“, – įsitikinę kūrėjai.
Pasak jų, net jei kas nors yra užsikrėtęs ir serga be simptomų, jis ar ji kontaktuotų ne su savo šeimos nariais tik keturias dienas kas dvi savaites.
Tokiu principu veiktų ir mokyklos
Mokslininkų teigimu, strategija veikia dar geriau, jei gyventojai yra padalijami į dvi grupes, dirbančias pakaitomis.
Mokyklose taip pat galėtų būti sudarytos dvi grupės, kurios mokytųsi pakaitomis – viena grupė eitų į mokyklą keturias dienas kas dvi savaites, o kitas mokslo dienas prisijungtų nuotoliniu būdu. Be to, vaikai mokyklą lankytų tomis pačiomis dienomis, kai jų tėvai eina į darbą.
Beje, Austrijos mokyklos pasirinko paprastesnį variantą – nuo gegužės 18 dienos dvi mokinių grupės lankys mokyklą pakaitomis penkias dienas kas dvi savaites.
Be to, ši strategija leistų įmonėse ir mokyklose sumažinti žmonių tankį, taip papildomai apribodama viruso plitimą.
Nereikėtų vėl užverti ekonomikų
Mokslininkų nuomone, verslas dirbtų beveik nepertraukiamai, keičiantis dviem darbuotojų grupėms ir taip užtikrinant reguliarią ir prognozuojamą gamybą. Tai padidintų ir vartotojų pasitikėjimą, ir pasiūlą ir paklausą.
O tomis dienomis, kai darbuotojai būtų saviizoliacijoje, reikėtų laikytis saugumo reikalavimų, įskaitant tam tikro atstumo išlaikymą – ši praktika sėkmingai pritaikyta Europos šalyse.
Tai apsaugotų nuo ekonominių ir psichologinių problemų, susijusių su tuo, kad atvėrus ekonomiką, infekcija neišvengiamai vėl pradėtų plisti ir tektų vėl įvesti griežtą karantiną, – mano Izraelio mokslininkai.
„Tai apsaugotų nuo ekonominių ir psichologinių problemų, susijusių su tuo, kad, atvėrus ekonomiką, infekcija neišvengiamai vėl pradėtų plisti ir tektų vėl įvesti griežtą karantiną. Suteikus viltį, o vėliau ją atėmus, visuomenėje gali kilti neviltis ir pasipriešinimas“, – mano Izraelio mokslininkai.
Pamažu darbo dienų skaičių galima didinti
Jie priduria, kad 10–4 tvarka suteikia galimybę milijonams žmonių, kurie buvo atleisti arba išsiųsti neapmokamų atostogų išlaikyti bent dalinį užimtumą.
Pasak mokslininkų, ciklinę strategiją galima pritaikyti bet kur – mokykloje, įmonėje, mieste ar valstybėje. Pavyzdžiui, regionas, kuriame naudojama ciklinė strategija, būtų apsaugotas, nes įvežtiniai infekcijos atvejai negalėtų plisti, turint omenyje, kad vienas užkrėstasis galėtų apkrėsti mažiau nei vieną žmogų.
Tiesa, Izraelio profesoriai pabrėžia, kad ciklinė strategija turėtų būti dalis detalios pandemijos suvaldymo ir karantino panaikinimo strategijos, įskaitant simptomų turinčių asmenų karantinavimą, kontaktų nustatymą ir izoliavimą bei rizikos grupių apsaugą.
U.Alono, R.Milo ir E.Yashivo nuomone, ciklinę strategiją galima išbandyti atskiruose regionuose: jei infekcijų skaičius auga, galima palikti mažiau darbo dienų. Ir atvirkščiai, jei viskas klostosi gerai, galima pridėti papildomų darbo dienų.
„Tam tikrais atvejais tik keturios ar penkios karantinavimo dienos per kiekvieną dviejų savaičių ciklą vis tiek galėtų užkirsti kelią pandemijos atsinaujinimui“, – pažymi mokslininkai.
