Jaunimo, startuolių, smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, ekspertus ir pažangius visuomenės narius vienijančios iniciatyvos „Dirbanti Lietuva“ dalyvių teigimu, jaunų profesionalų balsas kol kas yra užgožiamas skambių politikų, profsąjungų ir didžiųjų darbdavių pasisakymų.
Pasak startuolio „TrackDuck“ įkūrėjo ir vadovo Edmundo Balčikonio, dėl to svarstant esmines politines reformas lieka neišgirsti žmonės, kurie palaipsniui tampa varomąja Lietuvos ekonomikos, pažangos ir inovacijų jėga.
Ekonomikos variklis – vertę kuriantis darbuotojas
„Neseniai startuoliai dalyvavo diskusijoje su Švedijos verslo delegacija, kuri lydėjo karališkosios šeimos vizitą. Pagalvojome, kad ši situacija gerai atspindi bendrą problemą – kai norima kitoms valstybėms parodyti, kokia Lietuva yra pažangi, į diskusijas kviečiami jaunimo ir šiuolaikiško verslo atstovai. Bet kai reikia nuspręsti , ar reformuoti darbo santykius, jau klausiama ne pastarųjų, o pensininkų ir profsąjungų nuomonės. Galbūt atėjo laikas klausytis tų, kurie tikrai kuria pridėtinę vertę?“, – klausė jaunas verslininkas.
Su plakatais stovintys vyresnio amžiaus žmonės tikrai nėra nei inovacijų šaltinis, nei ekonomikos variklis, - sako E.Balčikonis.
E.Balčikonio teigimu, pažvelgus į profsąjungų organizuojamus piketus, nesunku suprasti, kokios visuomenės grupės poreikiai yra atstovaujami.
„Šiandien prie Seimo vėl buvo nedidelis piketas – peržvelkite nuotraukas, ar daug ten matote jaunų veidų? Jų praktiškai nėra. Su plakatais stovintys vyresnio amžiaus žmonės tikrai nėra nei inovacijų šaltinis, nei ekonomikos variklis. Turime juos išklausyti ir spręsti jų problemas. Kita vertus, jauni profesionalai ir verslininkai neturėtų tapti nekonkurencingų ar vyresnio amžiaus darbuotojų baimių ir atgyvenusios darbo kultūros įkaitais“, – pabrėžė E.Balčikonis.
„TrackDuck“ įkūrėjo nuomone, norint, kad ir Lietuvoje suklestėtų inovatyvių įmonių kultūra, reikia visai nedaug – didesnė darbo sutarčių įvairovė ir lankstesnis darbo grafikas jau suteiktų nemažą postūmį. Be to, tai leistų efektyviau kovoti su šiandien klestinčiu šešėliniu įdarbinimu, taigi – ir surinkti daugiau mokesčių.
„Žmonės, kurie ateina dirbti į tokias šiuolaikiškas darbovietes, kaip startuoliai, puikiai supranta ir riziką, ir galimybes. Jie pasirengę dirbti pagal lankstų grafiką, nuotoliniu būdu, žino, kad startuolis gali lengvai žlugti. Tačiau noras dirbti ir kurti jiems yra svarbesnis nei didelės garantijos. Kita vertus, teisiškai tokius santykius labai sunku įforminti net ir tuo atveju, jei su sąlygomis sutinka tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Susidūrus su didžiuliais biurokratiniais sunkumais dažnai atsisakoma minčių kurti verslą arba dar blogiau – ieškoma nelegalių įdarbinimo formų“, – pasakojo E. Balčikonis.
Jaunimui pokyčių ir darbo vietų reikia šiandien
Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklo narys Laurynas Rekašius – jaunas profesionalas, dirbantis vienoje didžiausių užsienio kapitalo įmonių Lietuvoje. Jo nuomone, siūlomas naujasis socialinis modelis yra neišvengiama šiandienos būtinybė, atspindinti platesnes pasaulines tendencijas.
„Galių balansas šiandien kinta – bent jau išsivysčiusiose šalyse vis daugiau galių pereina į darbuotojų rankas. Lietuvoje taip pat jaučiamas nemažas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – darbdaviai vis aršiau dėl jų konkuruoja, o geidžiami darbuotojai turi vis didesnes galimybes reikalauti tokių sąlygų, kokių nori. Ir didžiausią galią darbuotojas įgyja būtent tada, kai gali individualiai derėtis su darbdaviu, pernelyg nevaržant nelankstiems įstatymams. Lietuvoje to kol kas nėra – net jei šalys susitaria dėl specifinių sąlygų, tai nėra oficialu“, – teigė L. Rekašius.
Jaunų žmonių ir jaunų šeimų gyvenimo ritmas – ypač didmiesčiuose – yra visiškai kitoks, nei mūsų tėvų ar senelių, - sako L.Rekašius.
Pasak jaunimo atstovo, keičiantis darbdavio ir darbuotojo galių balansui, darbo santykių reglamentavimas taip pat turi keistis.
„Jaunų žmonių ir jaunų šeimų gyvenimo ritmas – ypač didmiesčiuose – yra visiškai kitoks, nei mūsų tėvų ar senelių. Galbūt žmogui patogu kelias dienas dirbti po 10 ar 12 valandų, o po turėti daugiau laisvų dienų. Arba dirbti projektiniu pagrindu – kelias savaites plušėti intensyviai, po to kelias savaites pailsėti. Nėra normalu, kai nelankstūs darbo santykiai riboja žmogaus galimybes studijuoti, derinti darbą ir šeimą ar užsiimti įdomia veikla“, – dabartinio reguliavimo minusus vardijo L.Rekašius.
L.Rekašius pritarė E.Balčikonio išsakytai nuomonei, kad socialinės garantijos ir didelis saugumas vilioja toli gražu ne kiekvieną darbuotoją.
„Yra daug jaunų žmonių, kurie dėl gero ir įdomaus darbo atsisakytų didesnių socialinių garantijų. Juk dirbti niekas per prievartą nevaro – dirbti eini tam, kad sukurtum kažkokią vertę ir atneštum naudą. Toks darbuotojas yra automatiškai vertinamas ir joks darbdavys jo lengvai neatsisakys. Turėkime galvoje ir tai, kad lankstesni darbo santykiai padėtų pritraukti į Lietuvą daugiau užsienio investicijų. Tai reiškia ne tik daugiau darbo vietų, bet ir kylančius atlyginimus – „Sodros“ statistika rodo, kad užsienio kapitalo įmonės moka dvigubai didesnius atlyginimus nei siekia Lietuvos vidurkis“.
Už naująjį socialinį modelį ir šiuolaikiškus darbo santykius pasisakančios bendruomenės „Dirbanti Lietuva“ iniciatoriai – Verslo taryba, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklas Vilniuje, organizacija „Global Lithuanian Leaders“ ir JPP „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacija. Iniciatyvą palaiko Valstybės pažangos taryba ir bendruomenė „Išmani moteris“.
